Vakar Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas kartu su Lietuvos banko vadovu Vitu Vasiliausku prakaitavo iškviesti į Seimo Darbo partijos frakcijos posėdį pasiaiškinti dėl pasipiktinimo bangą sukėlusių bankų sprendimų įvesti mokesčius už pinigų išgryninimą.
Po susitikimo S.Kropas teisinosi, kad grynųjų pinigų sritis bankams yra nuostolinga - pajamos padengia tik 60 proc. sąnaudų, reikia mokėti už pinigų saugojimą, pervežimą, ir ilgiau subsidijuoti nuostolingos paslaugos bankai negali. Tačiau papildomas mokestis esą paliestų tik nedidelę dalį klientų.
„Nemokamo išgryninimo limitas iki 300 eurų visiškai patenkina 78 proc. klientų poreikį. Tik nedidelis kiekis žmonių išsigrynina didesnes pinigų sumas“, - dėstė S.Kropas. Pasak jo, net pensininkai nesiskundžia bankų įkainiais.
V.Vasiliauskas, iki šiol dievagodavęsis, kad Lietuvos bankas neturi teisės reguliuoti bankų įkainių, pranešė, kad yra parengtas ir Vyriausybei pateiktas Mokėjimų įstatymo pakeitimo projektas, perkeliantis į nacionalinę teisę ES Mokėjimo sąskaitų direktyvą, kur siūloma įvesti tam tikrą paslaugų krepšelį už fiksuotą kainą.
„Tai yra pagrindinės sąskaitos koncepcija, ji reiškia, kad prie tos sąskaitos „prisegamas“ ir finansinių paslaugų krepšelis: kortelės aptarnavimas, grynųjų išsiėmimas, pavedimai iš sąskaitos ir kt. Už tą krepšelį būtų fiksuotas mėnesinis mokestis, dėl jo dydžio galės spręsti Seimas. Direktyvos perkėlimo terminas - 2016 m. rugsėjis. Tuomet bankų įkainių reguliavimas būtų panašus kaip ir mobiliojo ryšio operatorių“, - aiškino V.Vasiliauskas.
Kaip visada, aukšti Lietuvos valdininkai nė piršto nepakrutina, nesulaukę nurodymų iš ES. O bankai, žinodami apie ateityje numatomus apribojimus, nepraleidžia progos iki tol pasipinigauti. Darbo partijos frakcija siūlo nelaukti pusantrų metų, kol bus privaloma vykdyti ES direktyvą, o jau dabar imtis ginti savo piliečius nuo bankų plėšikavimo: nustatyti tam tikras bazinių įmokų ribas, peržiūrėti atskirų bankų užimamą rinkos dalį ir taikyti griežtesnę priežiūrą.
Pasak frakcijos seniūno Kęstučio Daukšio, skandinavų bankai Lietuvoje yra tokie pat monopolininkai kaip, pavyzdžiui, energetikos, šilumos, vandens tiekimo įmonės, kurių paslaugų kainas reguliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
„Trys bankai - SEB, „Swedbank“ ir „DNB bankas“ - užima didumą visos Lietuvos rinkos, vadinasi, jiems būtų privaloma taikyti ir ypatingą priežiūrą, kaip dominuojantiems ūkio subjektams. Todėl mes siūlysime keisti Konkurencijos įstatymą, nustatyti, kad bankų sektoriuje būtų taikomos tokios pat nuostatos kaip ir mažmeninėje prekyboje“, - sakė K.Daukšys.
Pagal minimą nuostatą, vienas ūkio subjektas laikomas dominuojančiu, kai užima ne mažiau kaip 30 proc. rinkos dalį, o kiekvienas iš trijų ar mažiau ūkio subjektų kartu užima 55 proc. rinkos.
Paklaustas, ar nevertėtų atlikti tyrimo dėl slapto bankų lobizmo Vyriausybėje, mat jos ketinimai apriboti grynuosius lemtingai sutapo su bankų nustatytu pinigų išgryninimo apmokestinimu, K.Daukšys teigė, kad Vyriausybės tikslas apriboti grynuosius yra kovos su šešėline ekonomika dalis. O pinigų išgryninimas bankomatuose su šiuo valdžios tikslu nesusijęs, mat tie pinigai, kurie „vaikšto“ šešėlyje, į bankų korteles nepakliūva.
„Tačiau Konkurencijos taryba galėtų imtis tyrimo dėl galimų draudžiamų susitarimų, nes labai panašiu metu daug bankų staiga nusprendė įvesti grynųjų limitą ir apmokestinti jų išsiėmimą“, - atkreipė dėmesį K.Daukšys.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą