Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas vakar pranešė, kad Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai per praėjusius metus uždirbo 213,5 mln. eurų (737,1 mln. litų) pelno. Bankų pelnas, palyginti su 2013 metais, aptirpo 6,2 proc. (nuo 785,5 mln. litų). O taip esą atsitiko dėl euro įvedimo, už kurį komerciniai bankai patys ir agitavo. Bankų administracinės išlaidos pernai sudarė 44,5 mln. eurų.
„Pelno sumažėjimas yra. Esminis momentas yra susijęs su euro įvedimu - papildomomis išlaidomis, kurios susijusios su investavimu į sistemas, jų pritaikymą ir pan.“, - vakar aiškino vyriausiasis šalies bankininkas.
Neaudituotais duomenimis, pernai net 6 iš 7 bankų ir 5 iš 8 bankų filialų veikė pelningai.
Atrodytų, valstybės biudžetą jie turėtų papildyti mažiausiai keliomis dešimtimis milijonų eurų pelno mokesčio, tačiau, pasirodo, tuo džiaugtis anksti.
V.Vasiliauskas vakar pareiškė, kad bankai dar neatidirbo per krizę patirtų nuostolių. Jis neatmetė, kad viso pelno mokesčio, siekiančio 15 proc., bankai už 2014 metus gali ir nesumokėti.
„Jeigu klausiate, ar bankai suvalgė sukauptus nuostolius, mūsų duomenys rodo, kad kol kas ne. Krizinių nuostolių bankai dar nesuvalgė. Bet vėlgi sakau: mokestinės taisyklės skiriasi nuo finansinės apskaitos taisyklių. Gali būti taip, kad finansinis konsoliduotas rezultatas bus minusinis, o mokestinis rezultatas gali būti su pliusu“, - aiškino jis.
Anksčiau kritikos bankai buvo sulaukę dėl 2012 metais beveik nemokėto pelno mokesčio už 2011 metus, kai jau dirbo pelningai (pavyzdžiui, Skandinavijos bankai milžinai SEB ir „Swedbank“ kartu 2012 metais sumokėjo valstybei vos 3 tūkst. litų pelno mokesčio).
Bankams buvo leidžiama uždirbtą pelną sumažinti 100 proc. perkeliant praėjusių metų nuostolius.
Kiek vėliau Seimas patobulino Pelno mokesčio įstatymą nustatydamas, kad perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70 proc. mokestinio laikotarpio pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas „Vakaro žinioms“ negalėjo pasakyti, kiek pelno mokesčio už praėjusius metus į valstybės biudžetą sumokės bankai.
„Kol kas tokio bendro skaičiaus neturime, nes reikia kiekvieną banką atskirai apklausti. Bet daugumos (krizės nuostoliai - red. past.) yra atidirbti. Gal vieno kito banko dar ne, bet apskritai bankai sumoka didelius mokesčius į biudžetą. Išimtis galbūt tik mažesni bankai. O papildomų atidėjimų nebus. Nebent tuose bankuose, kurie dar yra iki galo (nuostolių - red. past.) neamortizavę. Bet ten bus ne atidėjimai, o nuostolių kompensavimas“, - aiškino jis.
Valstybinė mokesčių inspekcija yra skelbusi, kad 2014 metais komerciniai bankai deklaravo 15,84 mln. eurų mokėtino 2013-ųjų pelno mokesčio (2012-aisiais w- vos 4,95 mln. eurų).
2009-2010 metais bankų patirti nuostoliai esą sudarė 3,9 mlrd. litų. 2011-2014 m. jie uždirbo 3,4 mlrd. litų pelno.
Įdomu ir tai, kad Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai uždirba kur kas mažesnius pelnus nei Latvijos bankai. Vakar Latvijos komercinių bankų asociacija paskelbė, kad Latvijos komerciniai bankai pernai uždirbo 311,4 mln. eurų pelno ir pelnas, palyginti su 2013 metais, išaugo 26,5 proc.
Tačiau S.Kropas negalėjo tiksliai atsakyti, kodėl Lietuvoje, kurioje gyventojų skaičius 900 tūkst. didesnis, bankams sekasi prasčiau.
„Čia reikėtų atlikti gilesnę analizę. Jie turi daugiau bankų, gal daugiau ne rezidentams (privatiems ir verslo klientams) dirba. Gali būti labai daug veiksnių ir jie gali būti susiję su paslaugų struktūra. Gal teikia daugiau paslaugų, nesusijusių su skolinimu rezidentams, todėl natūralu, kad pajamos stabilesnės ir jie daugiau uždirba“, - svarstė S.Kropas.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą