Baudos už litus

Dabartinės Vyriausybės metų darbai buvo vertinami pagal didžiausio - euro - projekto sėkmingumą. Visur buvo trimituojama, kad euro įvedimo reikalai eina kaip iš pypkės. Pagyros ir panegirikos aukščiausiems šalies politikams, kad taip tvarkosi su Tautos skurdinimo užduotimi. Smegenų plovimui, agitacijoms ir propagandai buvo skirti milijonai.

Kad politikų svajonė taptų realybe, šimtai Lietuvos gyventojų nedaužė šampano taurių reikšmingąją Naujųjų metų naktį, nes plušo, kad viskas pavyktų be priekaištų. Kaip visada: politikai užsigeidžia, o už viską moka paprasti žmonės.

Grasina baudomis

Šį kartą ir vėl teks sumokėti patiems. Štai prekybininkams, kurie primygtinai turėjo vykdyti visus valdžios paliepimus, gresia šimtatūkstantinės baudos. Mat Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba užfiksavo keletą pažeidimų, kaip didžiųjų prekybos centrų kasose gyventojai grąžos gavo litais. Keista, kad inspektoriai taip greitai aptiko pažeidimus ir net apskaičiavo, kiek tai prekybininkams gali kainuoti. Juk pusę metų sąžiningumo memorandumą pažeidinėjančių verslininkų rykštė beveik nepasiekė. Matyt, Lietuvoje ginamos tik degtukų ir druskos pirkėjų teisės.

Mat šventiniu savaitgaliu, kai komerciniai bankai užsidarė, nes norėjosi paminėti didžiąsias žiemos šventes, prekybos centrams teko priimti ne tik didžiulius pirkėjų srautus, bet ir tuos gyventojus, kuriems magėjo pačiupinėti naują šalies valiutą. Pastarieji net sumanė parduotuvėje ir valiutą pasikeisti.

Tačiau dėl to kaltinti prekybininkus gali atrodyti kiek neadekvatu. Juk euro patys politikai užsigeidė, vieni kitiems per pečius tapšnojo už gerą darbą, tai gal ir šiais reikalais turėjo pasirūpinti? Gal bent trumpai galima pasvajoti, kad politikai būtų galėję tinkamai pasirūpinti savo darbu ir pasiruošti eurui, sukurti žmonėms sąlygas ir pinigus išsikeisti, ir apsipirkti. Nereikėtų dabar tarnyboms baudomis gąsdinti.

„Priežiūros institucijoms, kurių veiklą kontroliuoja ir koordinuoja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, pasiūlyta operatyviai patikrinti vartotojų skunduose nurodytus verslo subjektus ir, nustačius euro įvedimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, pritaikyti nustatytas ekonomines sankcijas (pagal pažeidimo sudėtingumą nuo įspėjimo iki 120 tūkst. litų (34,754 tūkst. eurų) - red. past.)“, - vakar gąsdino Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius Feliksas Petrauskas.

Tapo keityklomis

„Noriu pasakyti, kad mūsų tinklas dar nėra gavęs jokių oficialių įspėjimų ar baudų, tikimės, kad ir negausime. Visgi, kaip ir visi, esame suinteresuoti, kad euras būtų įvestas sklandžiai. Todėl jaučiamės esantys vienoje barikadų pusėje su valstybinėmis institucijomis. Savo ruožtu jaučiamės padarę viską ir net dar daugiau, nei buvo reikalauta, tad tikimės iš mus kontroliuojančių institucijų pozityvaus požiūrio, sąžiningumo ir supratingumo - akivaizdu, kad šis laikotarpis, kai cirkuliuoja dvi valiutos, yra nelengvas visiems“, - komentuoja prekybos tinklo „Maxima“ atstovė Renata Saulytė.

Pasak jos, nors tinklas ruošėsi tokiems klientams, kurie parduotuvėje nuspręs išsikeisti valiutą, tokio antplūdžio negalėjo niekas numatyti: „Tikrai pastebėjome, kad mūsų parduotuvės pirmosiomis dienomis virto keityklomis ir į kai kuriuos padalinius žmonės atėjo ne apsipirkti, o išsikeisti pinigų. Tai žinome, nes buvo prekybos vietų, kuriuose litų inkasavome du ar net tris kartus daugiau, nei buvo parduotuvės apyvarta. Kai kur tas pats asmuo per dieną ateidavo kelis kartus ir pirkdavo žiebtuvėlį ar kitą smulkmeną, turėdamas stambius pinigus.

Kodėl taip yra, sunku pasakyti. Turbūt klientams taip atrodė patogiau, greičiau ir lengviau. Nereikia atmesti galimybės, kad buvo žmonių, kurie išsikeitė galbūt nelegalius pinigus, nes tokia pati situacija dėjosi ir sausio 2-ąją, kai jau veikė bankai ir pašto padaliniai. Kasininkės įstatyme numatytomis išimtimis pasinaudojo tik visiškai išskirtiniais atvejais, kai grąžą atiduoti klientui tiesiog nebūdavo kitų galimybių. Tokiu atveju grąžą žmogus gaudavo eurais, tik prieš jam mokant kasininkė jo turimą stambią kupiūrą pasmulkindavo litais.“

Kiek liko grynųjų?

Vakar „Vakaro žinių“ žurnalistai apsilankė sostinės centre įsikūrusiuose bankuose. Prie bankomatų eilių nebelikę, o SEB, „Swedbank“, DNB, „Nordea“ bankų filialuose ir Lietuvos banke lūkuriavo ne minios, o tik kiek daugiau klientų, nei įprasta. Matyt, tikrai savaitgalį daug kas pinigus spėjo pasikeisti parduotuvėse.

Pasak Lietuvos banko Grynųjų pinigų tarnybos Kasos departamento direktoriaus Mindaugo Vilkelio gyventojai jau atsikratė nemažu kiekiu grynųjų: „Apyvartoje šiuo metu yra 5,3 mlrd. litų (1,5 mlrd. eurų), Lietuvos banko į apyvartą išleistų eurų - 693 mln. eurų, 32 proc. visų pinigų apyvartoje. Pernai grynųjų pinigų apyvartoje sumažėjo maždaug per pusę (2014 m. sausį grynųjų pinigų apyvartoje buvo 11,9 mlrd. litų). Bet dar daug jų liko.“

Apvalinimas

Po Naujųjų metų dūžių degalinių švieslentėse užsidegusios naujos kainos gyventojus privertė susimąstyti, kodėl degalinėse kitos taisyklės. Čia kainos nurodomos tik eurais, net tūkstantųjų tikslumu.

Ar tik ne pasipelnyti norima neapvalinant kainų iki euro šimtųjų? Juk centas prie cento - ir jau vienas euras. Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentė Daiva Jokšienė tikina, kad tai sugalvojo ne mūsų prekybininkai, o užsienio verslininkai.

Nors raštiško susitarimo ar kito oficialaus įsipareigojimo nėra, degalinių verslininkai taiko užsienyje patikrintą praktiką kainas nurodyti itin tiksliai - naudojant tris skaičius po kablelio.

Praktika gal ir nebloga, ypač pasitelkus elementarias matematikos taisykles. Jei degalų litras kainuoja 1,111 euro, tai juk žymiai geriau verslininkui nei tradiciška 1,11 euro kaina. Mat klientui įsipylus dešimt litrų jau galima ir šiek tiek pasipelnyti.

Tačiau asociacijos vadovei atrodo priešingai: „Apvalinimo taisykles reglamentuoja įstatymas. Trys ženklai po kablelio yra naudinga, nes atskirais atvejais laimi vartotojas. Ypač keliant kainas: jei kaina būtų didinama iš karto 1 euro centu, tai būtų gana ryškus pakilimas. Gerokai naudingiau vartotojams, kai kainos keliamos cento dalimis.“

Ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento Vidaus prekybos politikos skyriaus vedėja Birutė Janutėnienė tvirtino, jog galima jas perskaičiuoti ir apvalinti iki 3 ar 4 skaitmenų po kablelio, tik galutinė mokėtina suma turi būti suapvalinama iki dviejų skaičių po kablelio, pagal aritmetinio apvalinimo taisyklę.

Taigi apvalinama tik galutinė mokėtina suma. Bet kodėl toks apvalinimas netaikomas perkant gastronome 10 batonų ar 5 pėdkelnes?

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“