Aukštyn - tik skaičiai
Lietuvos darbo biržos duomenimis, balandžio pirmąją savaitę teritorinės darbo biržos padėjo įsidarbinti 8,5 tūkst. bedarbių.
“Per pastaruosius dvejus metus pasiektas rekordinis įdarbintųjų skaičius. Kasdien dirbti pradėjo 1,7 tūkst. darbo ieškančių žmonių. O ankstesnę savaitę buvo du kartus mažiau”, - pažymėjo Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis, komentuodamas situaciją darbo rinkoje.
Ne mažiau įspūdingas, kaip skelbiama, ir per savaitę registruotas laisvų darbo vietų skaičius - 5,8 tūkst. Tai yra 91,9 proc. daugiau nei prieš savaitę.
Gal iš tiesų sunkmetis Lietuvoje baigėsi, o nedirbti sau leidžia tik tinginiai? To “Vakaro žinių” žurnalistai teiravosi Vilniaus Šiaurės miestelyje esančioje Teritorinėje darbo biržoje apsilankiusių žmonių.
Darbo niekas nesiūlo
Vilnietis Virginijus darbo neteko vos prieš dieną, tad į darbo biržą atėjo užsiregistruoti.
“Esu garantuotas, kad čia darbo man niekas nepasiūlys. Registruojuosi, kad nereikėtų pačiam mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų, - prisipažino jis. - Pažiūrėkit, kiek čia žmonių, kodėl jiems darbo nesuranda, jei tiek laisvų darbo vietų?”
Jam pritarė ir Sonata. Tiesa, ji Darbo biržoje lankosi jau ne pirmą mėnesį.
“Jeigu tiek daug žmonių įdarbina, kodėl man iki šiol nepasiūlė nieko? Juk reikalavimų ypatingų nekeliu, ieškau administratorės ar sekretorės darbo. Ir algos nesitikiu tūkstančių gauti. Bet jei jauniems žmonėms darbo neranda, ką kalbėti apie vyresnius bedarbius”, - Darbo biržos pagyras paneigė mergina.
Daugiausia kritikos ši įstaiga sulaukė iš Jaroslavo ir Nadeždos.
Jų teigimu, žmonės jau seniai darbo biržose darbų neieško. “Turime pažįstamų, kurie tik juokiasi iš kalbų, kad čia jiems pasiūlys darbą. Nes nė vienam jų dar niekas nieko nepasiūlė. Gal darbo biržai atrodo, kad liepimas ateiti kas mėnesį atsižymėti ir yra darbas? Jei taip, tai Lietuvoje bedarbių nėra - visi dirba”, - juokėsi jie.
Negi visi tinginiai?
Ekonomistas Romas Lazutka paaiškino, kodėl darbo ieškantys “Vakaro žinių” pašnekovai netrykšta optimizmu.
“Darbo birža giriasi per savaitę įdarbinusi pusdevinto tūkstančio žmonių, bet visos Lietuvos mastu tai labai mažai. Kas yra 5800 laisvų darbo vietų? Negi norima pasakyti, kad iš beveik 300 tūkst. bedarbių neatsiranda norinčių dirbti?” - Darbo biržos puikavimąsi puikiu darbu į miltus sumalė jis.
Priminus, jog skelbiama, kad Teritorinės darbo biržos į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiuntė beveik 3,9 tūkst. bedarbių, o daugiausia jų - 65,5 proc. panoro dirbti savarankiškai ir įsigijo verslo liudijimus, R.Lazutka tikino negalintis rimtai vertinti tokios statistikos.
“Teko girdėti, kad verslininkai žmonėms siūlo įsigyti verslo liudijimus ir pardavinėti jų prekes. Tačiau tai nėra darbo pasiūlymas, nes gali ir nieko neuždirbti. Dažniausiai toks “darbas” baigiasi toje pačioje darbo biržos eilėje. Deja, duomenys apie naujus užsiregistravusius bedarbius nėra skelbiami. Matyt, girtis nėra kuo”, - priminė R.Lazutka.
Iškraipyta statistika
Anot ekonomisto, net Lietuvos darbo biržos pateikiami nedarbo lygio duomenys neatitinka tikrovės, nes skaičiuojami tik į šią įstaigą kreipęsi bedarbiai.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2010-ųjų pabaigoje nedarbo lygis mūsų šalyje siekė 14,39 proc.
Tačiau Europos statistikos agentūra “Eurostat”, remdamasi mūsų šalies Statistikos departamentu, pateikia visai kitokius - šokiruojančius - skaičius. 2010-ųjų 4-ą ketvirtį tarp visų ES valstybių prasčiau nei Lietuvoje buvo tik Ispanijoje, čia nedarbas siekė 20,5 proc. Mes gi tenkinomės 17,4 proc. nedarbu.
Pagražinta statistika ir yra melas
Valentinas Mazuronis, Seimo narys:
Argi galima teigti, kad nedarbas sumažėjo, jei darbo birža gavo nurodymą sumažinti bedarbių skaičių ir sumažino jį išbraukdama bedarbius iš sąrašų? Juk jokios nedarbo mažėjimo tendencijos Lietuvoje nėra. Bet nėra geresnio būdo melui ir manipuliacijoms, kaip statistika: paimi, apskaičiuoji duomenis, kaip tau patogiau, ir giriesi. Taip elgiasi ir dabartinė valdžia - skelbia tik tai, kas patogu. Garantuoju, kad jiems puikiai žinoma, kokius duomenis patiekia “eurostatas” (jis, mano nuomone, yra gerokai objektyvesnis už mūsų darbo biržą). Bet skelbti juos nėra patogu, nes nepavyks parodyti, kaip gerai dirba valdžia.
Lietuvos darbo biržos pateikiamus duomenis galima vadinti realios situacijos klastojimu, nes pasirinkta nedarbo lygio nustatymo metodika yra akivaizdžiai netiksli. Tik kas bus, kai paaiškės tikrasis nedarbo mastas? O tai tikrai atsitiks. Didžiulis pavojus valstybei yra nematyti realios situacijos. Lygiai taip pat buvo prieš savivaldos rinkimus, kai Vilniaus savivaldybė liepė šilumos kainas skaičiuoti vos ne už pusę mėnesio. Juk taip norėjosi pasirodyti, kad šildomės pigiai. Tik kitą mėnesį teko mokėti vos ne dvigubai. Vadinasi, melas kainavo brangiai. Tas pat ir su nedarbu. Nes pagražinta statistika ir yra melas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą