"Brent" naftos kaina pasaulio biržose nuo metų pradžios nukrito 37 proc., tuo metu mažmeninės benzino kainos degalinių tinkluose kol kas smuktelėjo tik apie 4 proc.
Anot Ekonominių tyrimų departamento Rinkų tarnybos vyresniojo analitiko Donato Brazdžiaus, Lietuvoje veikiančių degalinių tinklų karteliniu susitarimu kaltinti nereikėtų, nes pasaulinės naftos ir degalų kainų Lietuvoje skirtumus paaiškina objektyvūs veiksniai.
"Nereikia pamiršti, kad krintant naftos kainai dolerio atžvilgiu nemažai nuvertėjo ir euras, todėl naftos kaina eurais (o tai svarbiausia Lietuvos vartotojui) šiemet krito 30,6 proc.", - pažymi jis.
Antra, akcizo mokestis degalams yra fiksuotas ir nesikeičia priklausomai nuo degalų ar naftos kainos. Taigi fiksuota mokestinė dalis litro benzino kainoje yra 1,81 Lt (1,50 Lt akcizas plius 21 proc. PVM) ir tai sudaro apie 42 proc. benzino kainos, pažymi D. Brazdžius. Dėl šios fiksuotos dalies visa kuro kaina kinta žymiai mažiau nei žaliavos kaina, primena jis.
Analitikas taip pat atkreipia dėmesį, kad nuo naftos iki mažmeninio kuro egzistuojančioje vertės grandinėje kiekvienas dalyvis siekia padengti savo sąnaudas ir uždirbti pelno. Šiaurės Europoje vidutinė naftos perdirbėjų marža, vadinamasis "crack", nuo metų pradžios išaugo nuo 7,5 iki 11,5 dolerio už barelį.
"Šis veiksnys, mūsų vertinimu, taip pat galėjo apie 6 proc. kilstelėti kuro Lietuvoje kainą, darant prielaidą, kad "Orlen" maržų dinamika buvo panaši", - sako D. Brazdžius.
Istorinė naftos ir mažmeninio kuro kainų koreliacija rodo, kad mažmeninio kuro kaina reaguoja į naftos kainos pasikeitimus su keturių savaičių vėlavimu.
"Tai natūralu, nes kelias nuo naftos išgavimo iki perdirbimo ir kuro pristatymo galutiniam vartotojui nėra trumpas. Be to, mažmeniniai tinklai turi tam tikras kuro atsargas, ir dėl to lėčiau reaguoja į kintančias rinkos sąlygas", - teigia D. Brazdžius.
Skaičiuojama, kad degalų kainoms nuo metų pradžios nukritus apie 10 proc. statistinis dirbantis šalies gyventojas per mėnesį sutaupys 13,3 lito.
Rašyti komentarą