Darbo sąlygos viešbučiuose ir restoranuose vis dar nelengvos

Neseniai publikuotoje Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros ataskaitoje akcentuojami rizikos veiksniai, su kuriais susiduria viešbučių, restoranų ir viešojo maitinimo įstaigų darbuotojai. Ataskaita pateikia šios srities apžvalgą ir apibūdina dabartinius sektoriaus pokyčius ir geros praktikos pavyzdžius
 kovojant su rizikos veiksniais darbo vietoje.

Daugelyje ES valstybių viešbučių, restoranų ir viešojo maitinimo įstaigų, kuriose dirba palyginti daug nekvalifikuotų jaunų darbuotojų arba imigrantų, kasmet sukuriama vis daugiau darbo vietų. Tačiau darbo sąlygos dažnai būna sunkios - ilgos darbo valandos ir daug fizinės jėgos reikalaujančios užduotys. Be to darbas šiame sektoriuje įvardijamas kaip netipinis - paprastai tai sezoniniai arba pamaininiai darbai.

Nuo 1995 m. iki 2000 m. buvo pastebimas darbo sąlygų pablogėjimas viešbučių, restoranų ir viešojo maitinimo įstaigų sektoriuje – ilgėjo darbo valandos, mažėjo darbo paklausa ir savarankiškumas.

Be to šio sektoriaus darbuotojai taip pat susiduria su įvairiais neigiamais psichologinės ir socialinės rizikos veiksniais: ilgos, neįprastos ir nenuspėjamos darbo valandos, darbo kontrolės stoka, didelis fizinis krūvis ir būtinybė užduotis atlikti greitai sukelia stresą ir sutrikdo darbo bei asmeninio gyvenimo pusiausvyrą.

Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog šio sektoriaus darbuotojai dažniau patiria klientų, kolegų ir darbdavių smurtą, priekabiavimą ar diskriminaciją nei kiti darbuotojai. Jie yra dažniau bauginami (12 proc. palyginti su 8,5 proc.), patiria fizinę prievartą (6,5 proc. palyginti su 3,5 proc.) ir nepageidaujamą seksualinį dėmesį (8 proc. palyginti su 2 proc.). Be to, viešbučių, restoranų ir viešojo maitinimo įstaigų sektoriaus darbuotojai yra labiau diskriminuojami (10,5 proc. palyginti su 6,5 proc.). Ypatinga rizika kyla aludžių, diskotekų, naktinių klubų ir barų darbuotojams*.

Pagrindiniai fiziniai rizikos faktoriai, gręsiantys darbuotojams, yra ilgas stovėjimas ir sunkių krovinių nešimas, didelis triukšmas, labai aukšta arba žema temperatūra bei darbas su tokiomis pavojingomis medžiagomis kaip šveitimo priemonės. Visa tai sukelia raumenų ir kaulų sistemos pažeidimus, odos ir kvėpavimo takų ligas.

Kadangi 90 proc. visų viešbučių, restoranų ir viešojo maitinimo įstaigų yra labai mažos (iki 10 darbuotojų), darbdaviams dažniausiai trūksta laiko ir lėšų visiškai įvykdyti būtinas įstatymų nuostatas, užtikrinančias geras darbuotojų sąlygas.

Agentūros ataskaitoje taip pat pateikiama nemažai puikių sėkmingos rizikos prevencijos pavydžių, kuriuos galima pritaikyti ne tik restoranuose ir viešbučiuose, bet ir mokyklų valgyklose, klubuose ir baruose. Siekiant efektyviai įdiegti prevencijos priemones, pirmiausia reikėtų atlikti rizikos veiksnių įvertinimą, užtikrinti darbuotojų dalyvavimą ir mokymą.

Ataskaitoje minima ir iki šiol viena svarbiausių rizikos prevencijos priemonių Lietuvoje – draudimas rūkyti baruose, restoranuose, kavinėse, klubuose ir diskotekose, kuri įsigaliojo dar 2007 metų sausio mėnesį. Bijodami prarasti dalį klientų daugelis maitinimo ir pramogų verslo atstovų neigiamai reagavo į šiuos draudimus, tačiau visuomenė labai palaikė šį Seimo priimtą sprendimą (apie 73 %, ENSA). Laikas parodė, kad nuogąstavimai dėl lankomumo nepasitvirtino, o draudimas rūkyti ženkliai pagerino darbo sąlygas.

"Vakarų ekspreso" inf.