Vyriausybė visomis įmanomomis priemonėmis giriasi - vyksta aktyvi žmonių “integracija” į darbo rinką. Ką tai reiškia, nesupranta niekas - net aukštąjį išsilavinimą turintys bedarbiai prieš akis mato tik neviltį, bet ne valdžios pagalbą. O įdarbintojai, gerindami statistiką, jau viešai siūlo emigruoti.
Duris varsto beprasmiškai
Vidurdienis.
Pro Vilniaus teritorinės darbo biržos duris “kyšo” žmonių eilės pabaiga. Viduje malonus pranešėjos balsas kviečia jau 225-ąjį “klientą” šiandien. Nebeištvėrę kelių valandų laukimo bedarbiai eina į lauką - kas parūkyti, kas pasišildyti saulutėje. 99 iš 100 apsilankiusiųjų rūškanais veidais traukia namo - šią savaitę pasiūlymų vėl nėra.
“Buvau prieš mėnesį, dabar vėl registruojuosi. Pasiūlymų nėra. Anksčiau buvau ir užsienyje - ten nieko gero su darbais. Švedijoje dirbau statybose. O čia jie apskritai nieko nesiūlo. Ir nebetikiu, kad pasiūlys”, - pasakojo vilnietis Igoris.
Ruslanas darbo neteko prieš 8 mėnesius. Pusmetį skirta pašalpa baigėsi, gyventi nėra iš ko. Bet, anot jo, pikčiausia, kad net ir į atsiradusią vieną darbo vietą, darbo birža siunčia šimtą pretendentų.
“Atsiranda viena laisva vieta - jie ten siunčia visus, nesvarbu, tinka ar ne. Ieškau staliaus darbo. Pasiūlymų nėra. Nenoriu keiktis, bet ir mūsų valdžios nėra. Ką Kubilius? Atveskite jį čia - labai daug kas norėtų pasikalbėti”, - nekokias bedarbių nuotaikas perteikė Ruslanas.
Anastasijai nepadeda net aukštojo mokslo diplomas. Anot jos, gali turėti ir penkis diplomus, darbo birža nieko nepasiūlys.
“Registravausi sausį. Atėjau tik dabar, nes nemačiau prasmės - jokio darbo man iki šiol nepasiūlė. Nors turiu aukštąjį administravimo išsilavinimą. Pragyvenau penkerius metus Australijoje - jei net neturi darbo, valstybė skatina gimdyti, ten tavo vaikai yra aprūpinti. Čia niekam niekas neįdomu. Situacija tragiška”, - pripažino Anastasija.
Siūlo emigruoti
Gerai su bedarbių “integravimu į darbo rinką” susipažinusi ir pusantrų metų nedirbanti Agnė. Pasak jos, darbo biržos atstovai jau nieko nebeslėpdami siūlo bėgti iš Lietuvos.
“Man pasakė atvirai: nepasiūlysim jokio darbo. Jei norite - ieškokitės patys. Dabar baigiau manikiūro ir pedikiūro kursus, važiuosiu į Londoną, jau turiu kontaktų. Nes čia per visą laiką net valytojos darbo nepasiūlė”, - sakė Agnė.
Vilnietis Algis patvirtina - darbo biržos specialistai, negalintys pasiūlyti užsiėmimo Lietuvoje, ragina emigruoti iš Lietuvos. Jam pasisekė - gavo pasiūlymą dirbti Olandijoje, šiltnamiuose.
“O ką darysi - čia darbdaviai nenori mokėti, duoda minimumą, bet dirbi po 12 valandų. Biržoje niekas nieko neintegruoja, vyksta paprasčiausias pinigų plovimas, “įsisavinimas”, - piktinosi jis.
Desperacija nepadės
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas pripažino, kad daugelis dabartinių bandymų spręsti nedarbo problemą - absurdiški.
“Tai skandalinga. Didinama emigracija, nors darbo birža turi galvoti, kaip įdarbinti Lietuvoje. Nesugebėjome įtikinti buvusio darbo biržos vadovo, kad būtų dirbama glaudžiau su darbdaviais. Laikas bėga, Vyriausybės noras spręsti situaciją gal ir yra, bet pokyčių, konkrečių žingsnių nėra. Taip pat labai neigiamai žiūriu ir į trumparegišką politiką spręsti ne nedarbo problemą, o tik formaliai bandant atlikti darbo biržai priklausančias funkcijas”, - tvirtino D.Arlauskas.
Nedarbą sumažins nebent emigracija
Artūras ČERNIAUSKAS - Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas:
Visose ES šalyse nedarbas šoktelėjo dvigubai, Lietuvoje - keturgubai. Aišku, dalis žmonių įdarbinama per programas. Bet mes jau anksčiau Vyriausybei sakėme, kad reikia kurti daugiau darbo vietų per verslo, vartojimo skatinimą. To nebuvo padaryta, tad turime vaisius. O vien injekcijomis padėties neišgelbėsime. Reikėjo sekti užsienio šalių pavyzdžiu dar 2009-aisiais - jos nesudarė sąlygų lengvai atleisti darbuotojus. Vokietija, pavyzdžiui, finansavo tas įmones, kurios neatleido žmonių. Pas mus to nebuvo. Tai yra akivaizdus mūsų Vyriausybės nesugebėjimas įžvelgti, kas bus, kai žmogus bus išmestas į gatvę. Reikia pripažinti, kad Vyriausybė dėl to kalta.
Ekonomikos atsigavimas ir nedarbo mažėjimas turi veidrodinį atspindį. Tad gyrimasis, kad ekonominis atsigavimas mažins nedarbą, be pagrindo. Šiemet jis tikrai nemažės, nebent tą gali sumažinti tolesnė emigracija, kiti faktoriai. Dar viena problema - kuriamos kompensuojamos darbo vietos, bet praėjus metams, kai kompensacija prarandama, darbdavys jį atleidžia. Bet dabar gaisro neužgesinsime - būtų puikus efektas, jei nedarbas bent sumažėtų. To nematome.
Ignas JAČAUSKAS, "Vakaro žinios"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą