"Tėvas, vaikystėje dažnai atvažiuodavęs į prieškarinę Klaipėdą, atsimena, jog jam didžiausią įspūdį palikę du dalykai: dviračiais važinėjusios prūsės moterys ir raudonomis klinkerinėmis plytomis puošti namų fasadai"- prisiminė architektas Edmundas Andrijauskas, kartu su kolegomis Sauliumi Plunge bei Almantu Mureikia atėjęs "Vakarų ekspreso" redakcijon prie apvalaus stalo pasišnekėti apie dabartinės Klaipėdos architektūrines įmantrybes.
Šio pokalbio metu buvo nuspręsta apsiriboti daugiabučių namų statybos ir architektūros problemomis, juolab kad nekartą rašyta, jog pastaruoju metu daugiabučių namų statyba Klaipėdoje apmirusi. Per pastaruosius porą metų buvo pastatyti tik keturi namai, prieš mėnesį pradėjo kilti penktojo daugiabučio sienos.
Almantas Mureikia:
- Klaipėdos daugiabučių gyvenamųjų namų paveldas - vadinami miegamieji kvartalai, kurie, švelniai tariant, nekelia gyventojams pasigėrėjimo. Prieš šešetą metų rengiant miesto bendrąjį planą buvo daroma gyventojų apklausa, kurios tikslas - sužinoti klaipėdiečių nuomonę apie gyvenamos aplinkos kokybę. Pasirodė, kad dauguma klaipėdiečių nepatenkinti tiek daugiabučių kvartalų, (ypač kiemų), tiek pačių butų išplanavimu.
Šiuo metu Klaipėdoje statomi tik individualių namų kvartalai, daugiabučių statyba - reti pavieniai atvejai. Prieš dešimtį penkiolika metų Savivaldybė pastatydavo po keltą daugiabučių per metus, ir statybos skyrius planuodavo ištisus kvartalus. Pastaruoju metu yra finansuojama tik po keltą butų socialiai remtiniems asmenims. Tiesa, norėčiau priminti, jog pati Savivaldybė butų nestato, nors kartais gyventojams susidaro būtent toks įspūdis. Tiesiog yra planuojami kvartalai, formuojami sklypai, kurie parduodami aukcione. Dera pripažinti, jog tie aukcionai vyksta vangiai: gal vieta, gal kaina potencialių pirkėjų netenkina. Paskutiniajame aukcione (sklypas prie Sausio 15-osios ir Taikos pr. žiedo blokuotų gyvenamųjų namų statybai) nedalyvavo niekas... Belieka pasidžiaugti retais atvejais: įsigytas sklypas ir jau baigiamas statyti daugiabutis Varpų gatvėje, Statybininkų prospekte UAB "Pamario troba" įsigijusi sklypą taip pat pradėjo daugiabučio statybą, Paryžiaus Komunos gatvėje galų gale nupirktas sklypas su kadais pradėtu statyti pastatu, kuriame turėjo būti vaikų poliklininka. Šiuo metu detaliuoju planu (ir atsižvelgiant į rinkos poreikius) sprendžiama, ar ten atsiras daugiabučių, ar blokuotų, ar mišrių gyvenamųjų namų kvartalas.
"Vakarų ekspresas":
- Gerbiamas Sauliau, Varpų gatvėje jau iškilo jūsų projektuotas daugiabutis. Gal galėtumėte pasidalinti mintimis apie šiuolaikinių daugiabučių architektūrą?
Saulius Plungė:
- Norėčiau paminėti įdomų faktą ne apie architektūrines tendencijas, o apie gyventojų poreikį buto struktūrai bei kvadratūrai priklausomai nuo to, kokią politiką remia ir vysto valstybė, kredituodama būsto statybą. Daugiau nei prieš metus mes suprojektavome daugiabutį Varpų 6. Buvo iškeltas uždavinys: suprojektuoti daug mažų butų, kadangi užsakovai turėjo karčią patirtį su kitu namu... Pastato struktūra buvo pasirinkta atsižvelgiant į nuomonę, kad mažus - vieno ar dviejų kambarių - butus pirks jaunos šeimos. Išėjo atvirkščiai: kol namas buvo pastatytas, valstybė pakeitė būsto kreditavimo politiką, ir naujajame name iškart buvo parduoti vadinamieji apartamentai (virš 120 kv. m butai), o mažieji butukai "tebestovi". Dabar mes (UAB A 405) projektuodami daugiabutį "Pamario trobai" atsižvelgėme į užsakovo pageidavimą, kurį jie išsakė ištyrę rinkos poreikius: butai turi būti ne mažesni nei 80 kv. m. Kiek žinau, rangovai (UAB "Ranga") tik pradėjo statyti namą, o butais jau sėkmingai prekiaujama.
Edmundas Andrijauskas:
- Tarybiniais metais, kaip jau minėjo Almantas, buvo viskas aišku: ką pastatei, kur pastatei, kokį pastatei. Šiandien mes iš esmės mokomės statyti daugiabučius, nes juos reikia parduoti. Tada tokios problemos nebūta, o pasirodo, viskas ne taip paprasta. Iš pradžių, kaip Saulius sakė, pirmenybė buvo atiduodama mažyčiams butukams, manant, kad jie "eis". Paskui mes suprojektavome H. Manto 40, butai lyg ir dideli, bet prie centrinės gatvės, kiemo nėra, ir viskas "užlūžo". Tiesiog negali šiandien bet kur pastatyti daugiabučio namo, kad imtų tau ir po du tris tūkstančius už kvadratą visus butus išpirktų,- būsimas savininkas nori mokėti ne tik už kvadratus, bet ir už vietą, už vaizdą pro langą. Jau vyksta procesas, kai architektai kartu su užsakovais ieško optimaliausio varianto.
Yra tokia nūdienos tendencija - firmos, pastačiusios tris keturis daugiabučius Vilniuje ir būgštaujančios, kad ten rinka tuoj persipildys, ateina ne į kokį Kauną ar Skuodą, o į Klaipėdą. Ir jie jau žino: jei Klaipėda, tai visų pirma marios, uostas, Kuršių nerija, todėl ir pradeda kilti tokie namai, kaip penkiolikaukštis ant Baltijos prospekto ir Minijos gatvės kampo, kur beveik visi paskutiniųjų aukštų butai jau parduoti.
Dar vienas dalykas: niekas nebenori statyti aklai. Statantieji pradeda skaičiuoti pinigus. Tauta kartais piktinasi: Dieve, du su puse tūkstančio už kvardratą, kokie pelnai! Bet kai suskaičiuoji sąnaudas, pasirodo, kad labai lengva "apsišauti" ir namą pastatyti ne pelnui, o nuostoliui.
"V. E.":
- Norėtųsi išgirsti apie patį projekto gimimo procesą: į ką yra atsižvelgiama, tarkim, projektuojant fasadą, parenkant spalvą?
Almantas Mureika:
- Namas niekada nėra architektūros kūrinys "pats vienas". Viena - aplinka: ir pats pastatas, ir aplinka turi būti kokybiška. Bendrame statybos fone jis turi turėti privalumų, kuriuos reikia projekte išryškinti: gamta, vaizdai, uždaras kiemelis - ramybės zona... Antra - mes, architektai, labai džiaugiamės, kad Klaipėda turi savąjį, pavadinkime, raudonų plytų veidą, kuris formavosi per labai ilgą laiką. Nesinori "varyti" tik kontrastais, kai galima - ir reikia - paryškinti ir išlaikyti savitumą, būtent raudonų plytų kuriamą pajūrio savitumą. Trečia - reikia, kad matytųsi architekto kūrybinė moderniškos mąstysenos potencija, kad nebūtų namas kaip "mašina gyventi". Gyventojui turi būti malonu, kad pas jį atvažiuoja ne į namą tokiu ar tokiu numeriu paženklintą, o sakytų: "ak, tai tas namas...".
Daugiabutis turi būti pakankamai originalus, juolab kad dabar jokie tipiniai apribojimai mūsų nevaržo. Architektai ir užsakovai turėtų tuo pasinaudoti. Mes gi tąjį unikalumą bandome "išspausti" prie Architektų sąjungos įsikūrusios arcitektūrinės tarybos posėdžių metu. Noriu pridurti, jog per posėdžius mes tikrai neturime nuostatos "sudirbti" projektų. Esama kelių tikslų: kad architektai galėtų susipažinti su tuo, kas šiuo metu vyksta; patarti, geranoriškai pakritikuoti, idant kritikos išklausęs tiek architektas, tiek užsakovas pamatytų, kad galima dar kažką patobulinti. Geriau popieriuje sukurti penketą šešetą variantų, kad paskui einant pro pastatą būtų galima juo išties pasidžiaugti.
Edmundas Andrijauskas:
- Problema ne tame, kad yra kritikuojama. Dažniausiai tenka susidurti su užsakovo noru pastatyti pigiai, o parduoti brangiai. Miesto gi noras - kad pastatas būtų ne tik brangiai parduotas, bet ir puoštų patį miestą bei būtų charakteringas. Dažnai iš Šiaulių ar Vilniaus atvažiavęs užsakovas pastarosios problemos nesuvokia, juo labiau kad tie charakteringumo bruožai kainuoja... Tarkim, tos pačios klinkerinės plytos, kurios išties šaunus dalykas, yra brangus malonumas. Ir jeigu mes Tarybos posėdžio metu pasakome, kad siūlome pirmą aukštą sumūryti iš klinkerinių plytų, paprastai kaip mat pasišiaušiama: kam to reikia, nutinkuosim, ir bus gerai. Arba ta pati kabinama raudona fasadinė keramika - vėl rypavimai: ką jūs sau manot, tokia kvadrato kaina...
Saulius Plungė:
- Žiūrint į Klaipėdos architektūrinę specifiką, yra stengiamasi išlaikyti dominuojančią raudoną spalvą. Statytojams tai kelia problemų, nes vis tik čia reikalingos specifinės apdailos medžiagos. Tačiau juk nedažysi silikatinių plytų raudonai ar rudai. Esama ir kitokių, taip pat brangių, apdailos medžiagų, tačiau žiūrint į pastato eksploataciją dešimčiai metų į priekį, visa tai atsiperka.
Almantas Mureika:
- Mūsų tikslas ne toks, kaip anksčiau: įgyvendinti gyvenamosios statybos programą, kai buvo statomi pigūs tipiniai namai. Reikėjo daug gyvenamojo ploto, visai nesvarbu, kokios išvaizdos, kokios architektūros. Dabar gi gyventojų skaičius mieste nedidėja, o gyvenamojo ploto - didėja. Visi ieško kokybės, o ne kiekio.
Saulius Plungė:
- Architektūrinės tarybos pagrindinis uždavinys - leisti įgyvendinti mieste tik architektūriškai kokybiškus projektus. Yra buvę, kad daugiaaukščių projektai patvirtinami tik trečią ketvirtą kartą, nes šie pastatai itin aktualūs Klaipėdai - jie formuoja miesto siluetą iš marių pusės.
"V. E":
- Tačiau vis dėl to į ką atsižvelgiama, derinant pastatą prie miesto veido, juolab kad dabar unifikacijos atsisakyta?
Almantas Mureika:
- Derininmas prasideda nuo bendros urbanistinės struktūros: svarbu, kad pastatas įsirašytų į kvartalą, kad jis nepakenktų jau susiformavusiam vaizdui, o praturtintų jį. Architektūrinės formos - jau autoriaus reikalas. Niekas gi nekimba aiškindamas, kad stogas būtinai turįs būti lenktas ar trikampis. Kai kuriose senamiesčio vietose esama tam tikrų apribojimų, tačiau apskritai autorius turi formų laisvę.
Edmundas Andrijauskas:
- Net jei mes ir norėtume daryti tipinius projektus, jų tiesiog nebėra: nebėra tos statybos pramonės, nebėra dalykų, formavusių tipinį užstatymą. Tuo mes džiaugiamės. Pateiksiu gal ir banalų pavyzdį, bet jūs praeikite kad ir Eliziejaus Laukais: nerasite nei vieno panašaus namo. Jie visi ant raudonosios linijos, jų aukštingumas sureguliuotas, bet tokio pat nėra. Suprantu, kad turite omeny individualius kvartalus, bet ten nėra laikomasi pačių bendriausių reikalavimų: užstatymo aukščio, dydžio, tankio, linijos, pagaliau silueto.
Saulius Plungė:
- Daugiaaukščių kvartalai dabar praktiškai neformuojami. Yra tik tarybiniais laikais statyti penkiaaukščių, septynaukščių ir devynaukščių kvartalai bei keli monolitiniai bokštai. Praktiškai vertikalios dominantės yra, ir jei atsiras tokio pat aukščio namai, jie tik papildys esamą siluetą. Naujuose rajonuose praktiškai nėra kur statyti pavienius namus.
Almantas Mureika:
- Sklypų esama suplanuota. Yra ir iškelta užduotis statyti mišrius kvartalus, kad būtų ne vien daugiabučiai, bet ir blokuoti namai. Formuodami tokią užduotį atsižvelgėme į Danijos sociologų tyrimų išvadas, kurios teigia, jog būtent tokiuose kvartaluose geresnė socialinė aplinka.
Patys daugiabučiai taip pat gali būti įvairūs: pigus namas su daug pigių butų ir atvirkščiai.
Grįžtant prie pačių kvartalų - Taikos prospekto gale suplanuoti du dideli sklypai, galų gale, prie planuojamo Šiaurinio išvažiavimo taip pat suplanuoti sklypai mišriems kvartalams, tačiau pirmiausia reikia nutiesti gatvę.
"V. E":
- Keletą kartų paminėjote terminą: architektūriškai vertingas namas. Gerbiami ponai architektai, koks gi namas yra architektūriškai vertingas?
Saulius Plungė:
- Laikas parodys...
Edmundas Andrijauskas:
- Bet koks daiktas, bet koks kūrinys vienas yra vertingas, kitas - ne net ir meno, estetikos prasme. Namas taip pat meno kūrinys, jeigu kalbėsim apie estetiką. Antra - laikas parodys jo vertę ir išplanavimo prasme - ar labai greitai namas pasens ir žmonės nebenorės ten gyventi: gal pasirodys per šviesu, gal per tamsu, gal per aukšta, gal per žema. Ir dar vienas momentas - iš kokių medžiagų jis bus pastatytas: ar švies kelis dešimtmečius, ar nutriuš po keleto metų.
"V. E":
- Ko patys architektai norėtų pasilinkėti sau daugiabučių namų statybos srityje?
Edmundas Andrijauskas:
- Gerų užsakovų, nes nuo jų labai daug kas priklauso. Apskritai nereikia turėti iliuzijų: šiandien statys ne miestas, šiandien statys tie, kurie turi pinigų arba linkę rizikuoti imti kreditą. Nuo užsakovo priklauso ir tai, kokia bus namo architektūrinė kokybė. Džiugu, kad vis daugiau randasi užsakovų - ypač tokių, kurie jau buvo statę namus Vilniuj ar dar kokiam mieste,- kurie supranta, kad į gražų, architektūriškai vertingą namą ir klientas noriau ateis.
Saulius Plungė:
- Nereikia pamiršti, kad Klaipėdoje dar nėra pasiūlos, čia - tik pradžia. Vilniuje prieš trejetą metų teko susidurti su problema, kai, prasidėjus statybų bumui, atsirado perprodukcija. Šiemet gi vėl jaučiamas trūkumas, bet būtent gerų, kokybiškų butų.
Almantas Mureika:
- Dar ko būtų galima palinkėti - kad pagaliau Klaipėdoje prasidėtų senųjų daugiabučių, vadinamųjų blokinių bei "chruščiovinių", renovacijos procesas. Tai labai didelis darbas, bet jį teks daryti. Kol kas mūsų mieste esama tik kelių pavyzdžių, vienas jų Debreceno gatvėje.
"V. E.":
- Ačiū už pokalbį
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą