Daugiabučių renovacija - neaiškumų labirintuose

Šie klaipėdiečių priekaištai išsakyti uostamiestyje surengtame daugiabučių namų modernizavimo programą administruojančios Būsto energijos taupymo agentūros (BETA), Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistų ir gyventojų susitikime.

Stoja darbai

Uostamiesčio daugiabučių namų administratorių teigimu, šiandien kai kurie namų modernizavimo procesai dėl įstatymų spragų stoja net iki pusės metų, dėl to prarandamas laikas ir galimybė panaudoti teikiamos valstybės paramos lėšas.

"Pusę metų mes tiesiog prastovėjom. Šiai dienai pas mus yra paskelbti penki nauji konkursai, dar turim apie 40 objektų, laukiančių rangos darbų. O mes dar galutinai nežinome, ar jie įtilps į investicinius planus," - pasakojo "Laukininkų valdų" direktorė Regina Uznienė.

Pagal dabar galiojančia tvarką, valstybė kompensuoja iki 40 proc. renovacijos darbų kainos, jei rangos sutartis pasirašyta iki šių metų pabaigos, o pati namo renovacija bus baigta iki 2015-ųjų spalio pirmosios.

Todėl, anot R. Uznienės, dėl pusmečiui sustabdytų darbų nebeaišku, ar bus spėta atlikti suplanuotus daugiabučių renovacijos darbus iki numatytos datos.

"Taip pat nežinia, ar bus pratęstas investicinių planų patvirtinimas, o gal tą investicinį planą dar reiks taisyti. Blogiausia, kad jokios informacijos apie tai nėra suteikta, - sakė R. Uznienė. - Mes nedaug prašom iš ministerijos - norim tik konkretumo".

Bijo kreditų

Daug diskusijų kelia ir "50 proc. plius 1" taisyklė, pagal kurią, jei namo investiciniam planui pritaria pusė gyventojų plius vienas, rengiamas namo renovacijos techninis projektas. Jį patvirtinus statybos komisijai, pradedami renovacijos darbai. Ir jau čia likusi mažuma, kuri gali būti ir visai nemaža, privalo taip pat proporcingai savo daliai apmokėti visas renovacijos išlaidas.

Internetinėje svetainėje www.atnaujinkbusta.lt netgi galima rasti planą, kur patariama kaip įtikinti skeptiškai nusiteikusius kaimynus. Svetainėje išdėstomi pagrindiniai argumentai. Pirmiausia - galimybė, jog artimiausioje ateityje keisis kompensacijų tvarka tiems daugiabučiams, kurių energetinės savybės itin prastos. Antra - būsto vertės didinimas, kuris svarbus ne tik ir ne tiek patiems pensinio amžiaus kaimynams, kiek jų atžaloms, kuriems ateityje liktų žymiai vertingesnis būstas. Trečia - bendra nauda valstybei, prie ko savo indėliu turėtų prisidėti kiekvienas pilietis.

Visgi BETA Klaipėdos regiono specialistas Eugenijus Šimonis pripažįsta, kad daugiabučių renovacijos programoje nusprendę dalyvauti žmonės pamatę investicinį planą, kur išdėstytos kainos ir priemonės, gerai pagalvoja, ar kreditas jiems tikrai nebus per didelė našta.

"Kai pamato, kad pagal investicinį planą renovacija kainuos 3 milijonus ir vieno kvadratinio metro kaina sieks apie 1000 litų, neįvertinus valstybės paramos, tai gyventojai pradeda galvoti prieš pasirašydami," - teigia specialistas.

"Žmonės bijo naujovių, nesupranta. Vyresnio amžiaus žmonės bijo, tiesiog bijo, sakydami "Ai, man kreditas, kaip aš išsimokėsiu?" Už šildymą išsimoki? Tai susimokėsi ir kreditą, nes sumažės už šildymą kainos perpus", - antrina vieno iš uostamiesčio daugiabučio administratorė Rūta Korkuzienė.

Jos teigimu, renovacijai dažnai nepritaria socialiai remtini asmenys, nors jiems mokėti už namo atnaujinimą iš viso nereikia.

"Jie netiki, kad gaus 100 proc. valstybės paramą renovacijos darbams", - pažymėjo moteris.

Skundžiasi dėl kokybės

R. Korkuzienė, kurios administruojamo namo atnaujinimo darbai baigiami šį spalį, teigia, jog pati yra girdėjusi ne vieną nusiskundimą dėl renovacijos darbų kokybės.

"Mums dar pasisekė, neblogus rangovus turim, bet kai pasižiūri į kitus žmones darbininkai yra nepasiruošę, neapmokyti, pridaro broko, po to eikia taisyti", - sakė administratorė.

"Kadangi mes, lietuviai, visi save įvardiname statybininkais, tai paprasta buto šeimininkė irgi statybininkė. Na ir pradedama klausinėti tokių dalykų: "Gal statybinis brokas?" Taip, visko pasitaiko, daug objektų, daug dirba statybininkų, bet visa tai suvaldoma", - atkerta BETA direktoriaus pavaduotojas Algirdas Genevičius.

"Rangos darbus atliekančios įmonės suinteresuotos gauti gerus atsiliepimus apie savo darbą. Taip pat darbus prižiūri ne tik techniniai prižiūrėtojai, bet ir patys gyventojai. Jei iškyla problemų, įsikiša Statybų inspekcija. Žinoma, šaukštas deguto statinę medaus sugadina", - pridūrė E. Šimonis.

Dabartinė situacija

Šiuo metu Klaipėdos mieste renovacijos darbai vykdomi dvidešimtyje daugiabučių bei jau patvirtinta apie šimtą investicinių planų.

"Tie, kurių namas dar nerenovuojamas, klausia, ar programa bus tęsiama, ar bus vėl teikiama valstybės parama? Jie daugiau į ateitį žiūri, kadangi šitas projektas labai stipriai dabar pajudėjo," - teigė BETA direktoriaus pavaduotojas.

SUSITIKIMAS. Aplinkos ministerijai liepos mėnesį paskelbus renovadienių mėnesiu, daugiabučių namų modernizavimo programą administruojančios Būsto energijos taupymo agentūros ir Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistai susitiko su uostamiesčio gyventojais prie atnaujinamų daugiabučių namų pastolių Kretingos gatvėje. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

E. Šimonis įsitikinęs, kad renovacija tikrai puikus dalykas ir tam įrodyti pasitelkia skaičius. Vien tik šiame kvartale (Miško kvartalas. - Autor. pastb.), penkiuose ar šešiuose prieš kelis metus jau renovuotuose namuose mokama du tris kartus mažiau už šildymą, nei tuose, kur renovacija neatlikta, - sakė E. Šimonis. - Vien šiame kvartale šiuo metu 7 namai yra atnaujinami ir dar tuziną namų ruošiamasi renovuoti. Jei nebūtų finansinio efekto, tik estetinis, tiek žmonių nesiveržtų būstui modernizavimuoti."

Minėtame susitikime dalyvavęs Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas išreiškė viltį, kad BETA atstovams uostamiesčio gyventojų išsakyti priekaištai dėl renovacijos eigos pasieks Aplinkos ministerijos vadovų ausis bei jau šių metų rudens sesijoje Seimas imsis įstatyminių aktų tobulinimo.

"Tada bus aiški tokių susitikimų nauda ir rezultatas. Kitu atveju, tai liks tik pasikalbėjimu, lūkesčių, vilčių išsakymu, tai taps tik dar vienu žvyro grūdeliu į ir taip sunkiai besisukantį guolį," - sakė meras.

A. Genevičius tikino, kad visos išgirstos pastabos bus įvertintos.