Didmiesčių gyventojams vertingiausia investicija - išsilavinimas ir žinios

"Geras išsilavinimas yra pagrindinis dalykas, užtikrinantis gerovę ateityje. Turiu mintyje ir asmenines žmogaus pajamas, ir darbo, veiklos galimybes, ir tai, kad žinios bei geri specialistai kuria didžiausią vertę visuomenei. Manau, kad švietimo ir mokslo sritis turi būti prioritetas, ir čia turėtume kreipti kuo daugiau investicijų", - sakė jauna klaipėdietė.

Pasak praeivių sostinėje, investicijos turėtų būti skiriamos ir šalies konkurencingumui, verslui, eksporto didinimui. Vilniečiai taip pat minėjo investicijas į modernesnį bei patogesnį viešąjį transportą.

"Žinoma, svarbu ir technologijos bei inovacijos, studijų kokybės gerinimas ir kuo daugiau galimybių studentams. Reiktų efektyviau ir viešą valdymą organizuoti", - sakė Vilniaus centre kalbintas Gintaras.

Klaipėdiečiams prasmingiausios investicijos panašios - tarp svarbiausiųjų išskiriamas išsilavinimas, švietimas, kultūra, sveikata. Uostamiesčio gyventojams taip pat svarbu rūpestis žmogumi, šeima, geresnės gyvenimo sąlygos pensininkams ir investicijos į naujų darbo vietų kūrimą. Vyresnio amžiaus praeiviai taip pat vertina investicijas į nekilnojamąjį turtą, kurio dairosi ir užsienio šalyse.

Su apklaustųjų nuomone sutinka "Danske Bank" analitikas Baltijos šalims Rokas Grajauskas.

"Jei paklaustumėte, kokią didžiausią investiciją šiandien gali padaryti valstybė, atsakyčiau, kad į švietimą. Man juk ne tas pats, kaip gyvensiu aš pats senatvėje ar kaip gyvens mano vaikai. 21-ame, masinės informacijos, amžiuje itin svarbu bus mąstyti greitai, kritiškai bei kūrybiškai operuojant dideliais kiekiais skaitmeninės informacijos. Jei mūsų švietimo sistema sugebės paruošti taip mąstančius žmones, tai visiems mums užtikrins šviesesnę ateitį", - teigė ekonomistas.

Apklausą Vilniuje ir Klaipėdoje inicijavo Finansų ministerija, siekdama sužinoti, ką gyventojai regi kaip prasmingas investicijas. Naujojo Europos Sąjungos (ES) fondų laikotarpiu didelis dėmesys bus skiriamas į aukštą pridėtinę vertę orientuotai ekonomikai.

Apie 10 proc. ES fondų lėšų planuojama skirti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimui, apie 8 proc. - smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimui. Tikimasi, kad šios investicijos prisidės prie sąlygų vietinių ir užsienio investicijų pritraukimui pagerinimo, didins verslo konkurencingumą ir sudarys prielaidas spartesniam ekonomikos augimui.

Taip pat labai svarbios investicijos į energetinio efektyvumo bei atsinaujinančios energetikos sritis, kurioms numatoma skirti 14,5 proc. ES fondų lėšų. Vienu iš prioritetų bus ir transporto infrastruktūros efektyvinimas.

Pasak R. Grajausko, Lietuva galėtų pradėti gręžtis į privataus kapitalo rinką, mat 2020 m. ES investicijos baigsis.