DNB analitikai prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2013 metais augs 2 proc. Estijos ūkio augimas sieks 3 proc., o Latvijos – 4 procentus. Spartesnio Lietuvos ūkio augimo tikimasi 2014 metais, kai stiprėjant pagrindinėms šalies eksporto rinkoms, geresni verslo lūkesčiai padidins investicijų apimtis ir dėl to šalies BVP augimo tempas paspartės iki 3,5 proc.
„Pernai spartesniam Lietuvos ūkio augimui susiklostė išskirtinai palankios aplinkybės – dideliu tempu augo eksportas, žemės ūkio sektorius džiaugėsi itin gausiu derliumi ir didelėmis grūdų kainomis. Šiemet tikėtis to paties sunku, o dėl išliekančio neapibrėžtumo pagrindinėse Lietuvos užsienio prekybos rinkose eksporto augimo tempas bus daug nuosaikesnis. Teigiamą impulsą suteiks didėjantys atlyginimai, mažesnė infliacija ir santykinai žemos palūkanos – dėl šių priežasčių prognozuojame vidaus vartojimo atsigavimą“, – komentavo DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka.
DNB analitikai atkreipia dėmesį į lėtą investicijų augimą Lietuvoje. Pernai Lietuvos įmonių investicijos į gamybos priemones sudarė 3,6 proc. BVP palyginti su 4,7 proc. vidurkiu ES šalyse. Latvijoje ir Estijoje šių investicijų santykis su BVP sudarė atitinkamai 6,2 ir 8,2 proc. Šiemet DNB banko analitikai prognozuoja, kad investicijų apimtys sudarys 4 proc. BVP. Spartesnio investicijų augimo tikimasi 2014 metais (5 proc. nuo BVP). Tam įtakos turės investicijoms palankios palūkanos.
DNB banko analitikai prognozuoja nedarbo mažėjimą iki 12,5 proc., tačiau pastebi, kad struktūrinio nedarbo problema, kai net ir esant dideliam nedarbo lygiui įmonėms trūks kvalifikuotų darbuotojų, ateityje bus dar ryškesnė ir ribos įmonių konkurencingumą. Kita vertus, didėjančios darbo sąnaudos skatins įmones daugiau dėmesio skirti produktyvioms investicijoms.
Banko atstovai taip pat atkreipia dėmesį, kad našumą lenkiantis atlyginimų augimas gali neigiamai atsiliepti Lietuvos verslo konkurencingumui.
„Suprantame, kad atlyginimų didėjimo tendencija yra gera žinia darbuotojams, tačiau darbo užmokesčio augimas reiškia ir didėjančias įmonių veiklos sąnaudas. Pastaruosius trejus metus darbo našumas viršijo darbo užmokesčio sąnaudų augimą, tačiau šiemet atlyginimų augimui įgavus pagreitį, įmonėms teks ieškoti naujų konkurencingumo šaltinių“, – pažymėjo J. Rojaka.
Prognozuojama, kad dėl pasaulinėje rinkoje mažėjančių žaliavų kainų, šiemet infliacija Lietuvoje sumažės nuo 2,9 proc. iki 2,5 proc. Latvijoje DNB banko analitikai šiemet laukia 2 proc., o Estijoje – 3 proc. infliacijos. Lietuvoje darbo užmokesčio augimas bus didžiausias nuo 2008 m. ir sieks 4 proc. Tikimasi, kad mažėjanti infliacija ir didėjanti gyventojų perkamoji galia šiemet skatins vartojimą, o tai sustiprins ir į vidaus rinką orientuotus verslus.
Pagrindinių makroekonominių rodiklių Baltijos šalims prognozės
|
Lietuva |
Latvija |
Estija |
||||||
|
2013 |
2014 |
2015 |
2013 |
2014 |
2015 |
2013 |
2014 |
2015 |
Realusis BVP, metinis pokytis, proc. |
2.0 |
3.5 |
4.0 |
4.0 |
5.0 |
4.0 |
3.0 |
4.0 |
5.0 |
Infliacija (SVKI), laikotarpio pabaigoje, proc. |
2.5 |
3.0 |
3.0 |
2.0 |
3.5 |
3.0 |
3.0 |
2.5 |
3.0 |
Darbo užmokestis (bruto), metinis pokytis, proc. |
4.0 |
5.0 |
4.0 |
4.0 |
4.0 |
5.0 |
5.0 |
5.0 |
5.0 |
Nedarbo lygis, proc. |
12.5 |
11.0 |
10.0 |
12.0 |
10.5 |
9.0 |
8.5 |
8.0 |
7.5 |
Einamosios sąskaitos balansas, santykis su BVP, proc. |
-1.5 |
-2.0 |
-3.0 |
-2.0 |
-2.0 |
-3.0 |
-0.5 |
1.0 |
1.0 |
Valdžios sektoriaus biudžeto balansas, santykis su BVP, % |
-2.5 |
-2.0 |
-2.0 |
-1.0 |
-1.0 |
0.0 |
-0.5 |
0.0 |
1.0 |
Rašyti komentarą