Klaipėdietis Martynas papasakojo, jog nuolatiniu DNB banko klientu tapo dar 2006 metais, kai pasiėmė paskolą būstui įsigyti. Nors jo darbovietė naudojasi SEB banko paslaugomis, vyras savanoriškai nusprendė savo algą pervesti į DNB, kad kiekvieną mėnesį jis paskolos įmoką nuskaičiuotų automatiškai nuo sąskaitos. Tiesa, tai kas mėnesį jam atsieidavo papildomai po 2,4 lito (dabar - 0,7 euro), nes DNB už kiekvieną įplauką iš kito banko pasiima mokestį, o alga pašnekovui mokama per du kartus.
Ilgametis DNB klientas sakė, kad labai pasipiktino banku jau prieš kelis mėnesiu, kai jis pranešė, jog nuo rugpjūčio įveda mokestį už kiekvieną pinigų išgryninimo operaciją bankomate. Jis siekia 30 euro centų, o viršijus 500 Eur/mėn. limitą - 0,3 proc. (bet ne mažiau 0,3 EUR) nuo išgryninamos sumos. Paskutinį lašą į kantrybės taurę Martynui įlašino DNB požiūris į naudojimąsi elektronines bankininkyste.
"DNB iš tiesų turi labai patogią mobiliesiems telefonams pritaikytą programėlę, kurią pastaruoju metu nuolat ir naudojausi. Dėl to ir užmiršau savo slaptažodį, kurio reikia norint prisijungti per įprastą kompiuterį ir naudojant kodų korteles. Esmė ta, kad DNB, skirtingai nei kiti bankai, keičiant slaptažodžius vis reikalauja įvesti iki tol nenaudotą. Kiek žmogus turi atsiminti tų slaptažodžių? Žinau, kad nuo rudens kodų kortelėms taikys apribojimus, todėl paėmiau mobilųjį parašą, tačiau tam, kad jį aktyvuočiau, reikia prisijungti per kompiuterį... Man atkūrė tik pirminį slaptažodį, bet niekur neberandu prieš devynerius metus sudarytos sutarties... Kai paprašiau suteikti naują nuolatinį slaptažodį, man pareiškė, jog už tai turiu sumokėti 1,45 euro. Devynerius metus esu šio banko klientas ir pirmąkart to paprašiau, o manęs iškart prašo mokėti. Kur elementari pagarba lojaliems klientams? Ir visa tai nuolatinio raginimo naudotis elektroninėmis paslaugomis, vengti grynųjų fone. Tačiau labiausiai papiktino tai, kad šiemet kaip tik žmona buvo pametusi "Swedbank" slaptažodžių kortelę, tai jai naują suteikė visiškai nemokai, nes dėl to kreipėsi pirmąkart per dešimtmetį. O kaip elgiasi DNB?" - pasakojo pokalbininkas.
Jis priminė ir tik DNB naudojamus TAN kodus, kurių reikia norint patvirtinti internetu atliekamas pinigų operacijas. Po 100 operacijų vėl reikia žingsniuoti į banką, kur už naujų kodų rinkinio išdavimą reikalaujama 0,29 Eur.
"Man tikrai ne problema sumokėti tuos 1,45 euro, bet čia jau principo reikalas. Bankas devynerius metus gaudavo mokesčius už atlyginimo įskaitymą į mano sąskaitą, naudojausi jo kortele, už kurią kasmet irgi reikia susimokėti. Nuo kiekvieno mano atsiskaitymo su ja irgi gaudavo pajamų. Galiausiai - visada laiku sumoku paskolos įmokas ir atitinkamas palūkanas. Po tokio akibrokšto nusprendžiau nuo šiol visus savo finansinius reikalus tvarkytis per vieną kredito uniją - jau iki tol tik iš jos darydavau pavedimus internetu, nes jie nieko nekainuoja. Dabar ir atlyginimą pervedu čia, nes unija išduoda ir korteles, su kuriomis gali atsiskaityti kur nori. O DNB dabar kas mėnesį sulauks tik mano pervedimo su paskolai grąžinti reikalinga suma. Suprantu, kad aš tik lašas DNB jūroje, bet jei ir kiti klientai imtų nesitaikstyti su tokiu plėšikavimu, manau, kad tiek šis, tiek kiti bankai turėtų pradėti keisti savo požiūrį", - apie motyvus, kodėl nori paviešinti tokią istoriją, sakė klaipėdietis.
DNB atstovė spaudai Rasa Petruškevičiūtė nesiėmė vertinti konkretaus atvejo ir "Vakarų ekspresui" atsiuntė lakonišką atsakymą, be komentarų apie banko požiūrį į lojalius klientus.
"Jei klientas, užblokavęs prisijungimą, atsimena savo sugalvotą slaptažodį arba turi pirminį, jo atkūrimas bei registracijos atblokavimas nieko nekainuoja, tačiau jei reikia išduoti naujas prisijungimo priemones, taikome mokestį", - atrašė R. Petruškevičiūtė.
Paklausta apie TAN kodų rinkinio reikalingumą ir banko taikomus mokesčius už tai, banko atstovė taip pat nieko konkretaus neatsakė. Esą bankas nori, kad klientai ne tik greitai ir paprastai, tačiau ir saugiai galėtų tvarkyti finansinius reikalus, tad buvo įdiegta daugiapakopė apsaugos sistema.
"Tai neleidžia internetiniams nusikaltėliams apgaule išgavus TAN kodą, juos kaupti ar panaudoti vėliau savo nusikalstamiems tikslams", - aiškino atstovė, kuri dažnai mokėjimus internetu vykdantiems klientams pasiūlė naudotis mobiliuoju parašu arba banko slaptažodžių generatoriumi.
Informacija
Praėjusią savaitę Lietuvos bankas paskelbė, kad mokėjimo įstaigos šių metų antrąjį ketvirtį sustiprino savo pozicijas tiek mokėjimo operacijų grynaisiais, tiek elektroninių mokėjimų rinkose, iš komercinių bankų perimdamos vis didesnę rinkos dalį.
"Vartotojai akivaizdžiai įvertino bankų kainodarą ir alternatyvias galimybes mokėjimų rinkoje - bankai prarado mokėjimo operacijų grynaisiais lyderių pozicijas, o su bankais konkuruojančios mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigos atsiriekia vis didesnę mokėjimų rinkos dalį", - teigė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.
2015 m. antrąjį ketvirtį vartotojai Lietuvoje iš viso atliko daugiau nei 13 mln. pervedimų grynaisiais pinigais arba pateikdami pavedimą popieriuje. Iš šių pervedimų mokėjimo įstaigose atlikta 11,2 mln. operacijų, bankuose - 1,9 mln. Palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, bankų rinkos dalis sumažėjo nuo 19,7 iki 14,6 proc. Mokėjimo įstaigos savo rinkos dalį padidino nuo 79,6 iki 84,8 proc.
Konkurencija stiprėja ir elektroninių kredito pervedimų rinkoje. Mokėjimo įstaigose elektroninių kredito pervedimų skaičius per metus daugiau nei padvigubėjo - iki bemaž 2,5 mln. pervedimų, o jų užimama rinkos dalis padidėjo nuo 3,8 iki 6,6 proc. Bankuose atlikta 34,7 mln. elektroninių kredito pervedimų - 26 proc. daugiau nei pernai, tačiau bankų rinkos dalis sumažėjo nuo 94,9 iki 91,8 proc.
Teigiama, kad konkurencija elektroninių pervedimų rinkoje dar labiau sustiprės, kai, įgyvendinęs būtinus mokėjimo sistemos pakeitimus, Lietuvos bankas sudarys sąlygas mokėjimo įstaigoms prisijungti prie mažmeninės mokėjimo sistemos. Dabar tokią galimybę turi tik kredito unijos ir bankai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą