Šiuo metu maksimali suma, kurią turi išmokėti draudikai, siekė 5 mln. eurų, bet į šią sumą įskaičiuota ir neturtinė žala, kuri negali viršyti 5 tūkst. eurų. Jei žala priteisiama didesnė, sumą, viršijančią numatytą ribą, sumoka avarijos kaltininkas. O priėmus minėtas nuostatas, visą žalą privalėtų atlyginti draudikai. Vyriausybė, teikdama atitinkamą pataisą, argumentuoja tuo, kad taip vykdo ES Teisingumo Teismo sprendimus keliose bylose, o teismas sprendimus priėmė atsižvelgdamas į ES direktyvas.
Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro direktoriaus pavaduotojas Tomas Rudzkis „Vakaro žinioms“ sakė, kad dėl to gali padidėti draudimo įmokos vairuotojams.
„Neturtinė žala dabar yra iki 5 tūkst. eurų, o Vyriausybė nori nustatyti iki 5 mln. eurų. Aiškinamajame rašte Vyriausybė dėsto, kad dėl to gali kilti draudimo kainos. Aš to negaliu nei patvirtinti, nei paneigti, nes įmokos dydžiui įtaką daro du pagrindiniai veiksniai - eismo įvykių skaičius ir atlyginamos žalos dydis. Minėtos pataisos įvykių skaičiui įtakos neturės, bet vidutinės žalos dydį jos gali išauginti. Tačiau viskas priklausys nuo teismų praktikos. Jei teismai nepriteis didesnių sumų, tai ir įmokoms brangti nebus priežasties, o jei priteis, tai įmokos brangs“, - dėstė T.Rudzkis.
Draudikų atstovas aiškino, kad turtinės žalos riba šiuo metu yra 1 mln. eurų.
„Turtinė žala - viskas, kas padaryta blogo turtui: automobilis sugadintas, drabužiai suplėšyti ir t.t. Tai viskas, kas yra turtas, nesusijęs su asmens sveikata ir gyvybe. Ir kita dalis yra vadinamoji asmens žala - dėl jo patirtų sužalojimų patirta žala: gydymo išlaidos, dėl patirtų sužalojimų negautos pajamos, reabilitacijos išlaidos, vaistai ir t.t. Ir prie viso šito priskiriama neturtinė žala: žmogaus kančios. Bet žmogaus kančių kainą pinigine išraiška labai sunku apskaičiuoti. Traumą galima įvertinti, apskaičiuojant, kiek dėl to žmogus negalėjo dirbti ir negavo atlyginimo, kiek išleido vaistams ir panašiai, o kaip apskaičiuoti kančias? Dėl to ir buvo nustatyta riba, kad subjektyvumas neišaugtų iki padangių. Dažniausiai neturtinės žalos įvertinimą vertindavo teismas, tačiau jis turėjo laikytis ribų. Dabar kartelę norima gerokai pakelti, tad viskas priklausys nuo formuojamos teismų praktikos“, - tvirtino T.Rudzkis.
Tačiau jis gina sistemą, įtvirtinusią privalomą vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą.
„Jei privalomumo nebūtų, tikrai daugiau nei pusė vairuotojų nesidraustų. Privalomumas įtvirtintas palyginti neseniai - 2001 metų birželį ir įsigaliojo nuo 2002 metų. Iki tol draudimas buvo tik savanoriškas. Jis buvo gana populiarus, tačiau daugiau nei pusė buvo neapsidraudę. Privalomumas įtvirtintas siekiant apginti nukentėjusiųjų teises. Ar nukentėjote nuo drausto, ar nuo nedrausto, jums tai neturi rūpėti. Jei nukentėtumėte nuo nedrausto, tikimybė, kad bus atlyginta žala, būtų gerokai mažesnė“, - įsitikinęs T.Rudzkis.
Lietuvos vežėjų automobilių keliais asociacijos vadovas Erlandas Mikėnas draudikų gąsdinimus draudimo įmokų didėjimu laiko laužtais iš piršto. Jis priminė, kad draudikai jau ir dabar be jokių priežasčių lupikauja, todėl „Linava“ ketina steigti savą draudimo įmonę, o pastarieji gąsdinimai tokį pasiryžimą dar labiau stiprina.
„Tačiau draudimo įmonės taip greitai neįkursi, tai procesas, kuris trunka labai ilgai. Ir komanda turi būti surinkta, ir verslo planus suderinti su Lietuvos banku reikia, ir nuveikti daugybę kitų darbų. Procesas tikrai nebus lengvas. Tačiau kartu mes bandome įtikinti Seimą, kad būtų keičiamas įstatymas, susijęs su vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Deja, mūsų pataisos stringa jau trejus metus, matyt, draudikų lobistai stipriai dirba. Dabartinė situacija yra nelogiška, todėl mes manome, kad įstatymu būtų įtvirtinta, jog, pavyzdžiui, jei nepadaroma jokių eismo įvykių, draudimo įmokai turi būti taikomos nuolaidos, kaip kad įmokos didinamos, jei padaroma avarija“, - sakė E.Mikėnas.
„Linava“ nesiūlo atsisakyti privalomumo draustis, nes tą draudžia ES direktyva.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą