Ekonomiką kelia augantis vartojimas ir investicijos, mažėja eksporto įtaka

Ekonomiką kelia augantis vartojimas ir investicijos, mažėja eksporto įtaka

Sparčiau, nei tikėtasi, šiemet didėjanti vidaus paklausa – privatus vartojimas ir investicijos – kompensuoja mažėjančią eksporto įtaką, todėl Lietuvos bankas laikosi ankstesnių BVP augimo prognozių. Ekonomikos raida yra palanki Lietuvai kitų metų pavasarį atitikti euro įvedimo kriterijus, tačiau viešųjų finansų drausmei turėtų būti skiriamas išskirtinis dėmesys.

Lietuvos banko ekonomistai numato, kad šiemet šalies ūkis augs 2,8 %, o kitąmet – 3,5 %. Ekonomikos augimą daugiausia lemia vidaus paklausa, ypač – sparčiau augęs vartojimas. Jo augimo prognozė padidinta 1,4 proc. punkto – iki 4,3 %.

„Nors vartojimas ir investicijos atsigauna, Lietuvos ekonomika vis dar gana pažeidžiama dėl lėto augimo euro zonoje ir neprognozuojamos ekonominės politikos Rytuose. Nepadeda ir tai, kad kritinės vidaus socialinės, ekonominės ir viešojo administravimo reformos iš esmės nėra vykdomos“, – sako Raimondas Kuodis, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas.

Prognozuojama, kad šiemet investicijos didės 7,8 %. Investicijų poreikis ypač juntamas pramonėje, kur gamybos pajėgumų panaudojimo lygis kyla toliau ir viršija šio rodiklio istorinį vidurkį. Bendrą investicijų kaitą reikšmingai turėtų paveikti ir valstybės investicijos. Jos kurį laiką nedidėjo, bet jei išlaidos investicijoms bus tokios, kaip numatyta Valstybės investicijų 2013–2015 m. programoje, šios investicijos padidės.

Naujausi duomenys rodo, kad eksportas didesnis nei prieš metus, tačiau prekių eksporto plėtra šiuo metu yra lėčiausia nuo ekonomikos atsigavimo pradžios – 2010 m. Tam įtakos turi pagrindinėse eksporto partnerėse mažiau nei pernai augęs realusis BVP. Be to, išblėso rekordiškai gero praėjusių metų derliaus poveikis šalies eksporto augimui.

Vartotojams palankios pasaulinių žaliavų kainų tendencijos ir ribotas vidaus veiksnių poveikis kainoms leidžia palikti beveik tokią pačią kaip ir anksčiau infliacijos prognozę – 1,3 % šiais metais ir 1,5 % kitąmet.

„Kainų pokyčiai ir bendra ekonomikos raida palanki kitų metų pavasarį atitikti euro įvedimo kriterijus. Tačiau susirūpinimą kelia ribinei 3 % reikšmei artimas biudžeto deficito rodiklis. Neturint šio kriterijaus vykdymo atsargos, būtina ypatingą dėmesį skirti viešųjų finansų drausmei“, – sako Rūta Rodzko, Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorė.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder