Ekonomikos nuosmukis stabilizuotas, ūkis kryžkelėje, teigia banko analitikas

Naujausiais makroekonomikos duomenimis, Lietuva, suvaldžiusi įtampą valstybės finansuose ir tuo pelniusi rinkų pagarbą, stabilizavo ūkio nuosmukį. DNB analitikai prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas per artimiausius keletą metų augs vidutiniškai 3 proc., o realusis darbo užmokestis šiemet pirmą kartą po ketverių metų pertraukos įžengs į teigiamą zoną.

Be vidinių veiksnių, Lietuvos ekonominę raidą labiausiai koreguos vieningos Europos valiutos sąjungos skeldėjimas, neigiamai veiksiantis svarbiausius eksporto partnerius bei skolinimosi kainą.

Pasak DNB vyresniojo analitiko Roko Bancevičiaus, krizė Lietuvos ekonomikoje žymi lūžio tašką - iki 2008 m. ekonomikos plėtrą lėmė vešėjusios statybos, dabar pagrindine varomąja jėga tapo eksportuojantys sektoriai.

"Toks šalies ūkio persitvarkymas reiškia, jog gyventojų pajamoms ir darbo rinkai dar reikės laiko prisitaikyti prie naujų ekonomikos realijų, kad pasiektų prieš krizę buvusį lygį", - sakė R. Bancevičius, pristatydamas ekonominių tyrimų grupės parengtą naujausią Lietuvos ekonomikos perspektyvų leidinį.

DNB analitikų teigimu, eksporto apimčių didėjimas per pastaruosius kelerius metus tapo pamatine ūkio jėga. Nerimą kelia tai, kad eksporto pajamos iš esmės nepatenka į Lietuvos ekonomikos katilą. Lietuvos įmonių pelningumas artėja prie lygio, buvusio prieš krizę (4,4 proc. pelnas nuo pajamų 2011 m. palyginti su 7 proc. vidurkiu 2005-2007 m.) ir buvo teigiamas antrus metus iš eilės. Tačiau uždirbtos pajamos dažnai yra įšaldomos - ilgesnės nei dvejų metų trukmės įmonių terminuotų indėlių bankinėje sistemoje pernai padaugėjo 80 proc., o investicijos šalyje ūgtelėjo vos 1,3 proc. punkto (nuo 16,3 proc. BVP 2010 m. iki 17,6 proc. BVP pernai).

"Vangios investicijos į gamybos plėtrą Lietuvoje dažnai aiškinamos neapibrėžtumu dėl pasaulio ekonomikos bei atsargesne bankų kreditų teikimo politika. Pastebėta, kad investicijų srautas Lietuvoje buvo mažiausias iš visų Baltijos šalių, nors tiek neapibrėžtumas dėl ateities, tiek bankų kreditavimo politika iš esmės tokie patys buvo visame regione", - komentavo R. Bancevičius.

Gerėjančios įmonių finansų būklės kol kas dar nepajunta ir darbuotojai - nominalus vidutinis atlyginimas pernai šalyje augo lėčiau nei infliacija, todėl realus vidutinis atlyginimas sumažėjo beveik 1 proc. Šiemet pirmą kartą po ketverių metų pertraukos prognozuojamas nedidelis realių algų didėjimas - nominalus atlygis augs 4 proc., o infliacija, dėl tikėtino naftos ir mažesnių grūdų kainų tarptautinėje rinkoje, sumažės iki 3,2 proc. metų pabaigoje.

Laukiama, kad emigraciją tebeskatinantis nedarbo lygis kiek smuktels, tačiau išliks aukštas. Vargu ar per artimiausius kelerius metus pavyks jį sumažinti iki vienaženklio skaičiaus be tęstinio dėmesio vidaus ir tiesioginėms užsienio investicijoms.

Bene didžiausiu Lietuvos pasiekimu ekonominio nuosmukio laikotarpiu DNB analitikai vadina suvaldytus šalies finansus. Lietuva, pelniusi rinkų pasitikėjimą, šiuo metu gali skolintis daug pigiau nei Pietų Europos šalys.

DNB analitikai prognozuoja, kad 2012 m. Lietuvos ir Estijos ūkiai turėtų augti panašiu tempu - 2,5-3 proc.. Jį, be vidinių veiksnių, koreguos ir vieningos Europos valiutos sąjungos skeldėjimas, galintis turėti neigiamos įtakos skolinimosi kainoms.

"Finansiniai neramumai Vakarų Europoje pakirstų eksporto pajamas ir įsiūbuotų šiuo metu stabilumą atgavusią Lietuvos ekonomiką. Vis dėlto eksporto apimčių, o kartu ir bendrojo vidaus produkto augimo lėtėjimo rizika, mūsų nuomone, išlieka mažesnė nei vidutinė," - sako R. Bancevičius.

Analizuodami atskirus Lietuvos ūkio sektorius DNB analitikai pažymi, kad geras plėtros perspektyvas turi lengvosios pramonės įmonės, kurios dėl gebėjimo greitai prisitaikyti prie kintančios paklausos ir geografinio artumo tampa parankesnėmis tiekėjomis vakariečiams nei Kinijos bendrovės. Žemės ūkio sektoriaus laukia aukštesnių žemės ūkio produkcijos kainų dešimtmetis, o medienos pramonės įmonės yra užsitikrinusios ilgalaikius kontraktus su stipriais partneriais Vakaruose. Pastebimi reikšmingi teigiami pokyčiai ir vidaus rinkai itin svarbiame statybų sektoriuje, nors darbų apimtys išlieka gerokai žemesnio lygio nei 2009-aisiais.