Banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė pastebi, kad būtent gaunamos pajamos, o ne sukauptas finansinis turtas, geriausiai atspindi finansinę namų ūkių padėtį ir jos pokyčius Lietuvoje. Tačiau apčiuopiamo pajamų augimo dar reikės palaukti.
"Lietuvos namų ūkių pajamos per pirmąjį pusmetį mažėjo, o pirmojo būtinumo prekių ir paslaugų kainos didėjo. Ir nors antrą ketvirtį jau buvo fiksuojamas nedidelis vidutinio darbo užmokesčio padidėjimas, tačiau artimiausioje ateityje gyventojų pajamos augs lėčiau negu bendras kainų lygis. Tam poveikio turi išliekantis didelis nedarbo lygis ir tai, kad didelė dalis gyventojų vis dar yra priklausomi nuo socialinių išmokų“, - sako šeimos finansų ekspertė.
Kaip pastebi J. Varanauskienė, ir toliau mažėjant pajamoms, mažiau išleidžiama ne tik didesniems pirkiniams, bet ir kasdieninėms prekėms – maistui, drabužiams, vaistams.
"Tuo tarpu gyventojai vis dažniau prekes renkasi internetu, užsisako paštu, nevengia įsigyti ir dėvėtų drabužių bei daiktų. Tai rodo apie susiformavusius naujus pirkimo įpročius – planuoti pirkinius, skirti laiko mažesnių kainų paieškoms, rinktis alternatyvas anksčiau įprastam apsipirkimui parduotuvėje“, - pasakoja J. Varanauskienė.
Vis dėlto, nepaisant optimistiškesnių prognozių, gyventojai nesiliovė taupę. SEB banko duomenimis, Kaune, Panevėžyje ir Klaipėdoje vidutinė vienam banko klientui tenkanti grynoji finansinio turto vertė (apskaičiuojama iš finansinio turto atėmus įsipareigojimus) didėjo gerokai sparčiau, negu Šiauliuose ir Vilniuje. Tam didžiausios įtakos turėjo banko klientų paskolų portfelio mažėjimas.
Tačiau, pasak šeimos finansų ekspertės, mažėjantys finansiniai įsipareigojimai nors ir daro teigiamą įtaką finansinio turto balansui, tačiau paprastai gyventojai to nelaiko finansinės padėties pagerėjimu. Nuolatinės išlaidos, šiuo atveju paskolų įmokos, dėl to nesumažėja. Paskolų gavėjams atsikvėpti leidžia tik šiek tiek sumenkusios palūkanos.
"Remiantis gyventojų pajamų statistika ir mūsų banko duomenimis apie finansinį turtą, galima daryti išvadas, jog geriausia gyventojų finansinė padėtis yra Vilniuje. Šio miesto gyventojų pajamos ir banke laikomas finansinis turtas, sukauptas vienam gyventojui, yra didžiausi“, - apibendrina J. Varanauskienė.
Ekspertės teigimu, kol kas sudėtingiausia padėtis yra Šiauliuose, o per pirmąjį pusmetį labiausiai ji pagerėjo Klaipėdoje.
"Finansinį pagerėjimą jaučia tie klaipėdiečiai, kurie dirba, kadangi Klaipėdos apskritis yra viena iš dviejų Lietuvos apskričių, kurioje vidutinis darbo užmokestis šiais metais jau ūgtelėjo keliais procentais. Vis tik iš visų didžiųjų šalies miestų Klaipėdoje kol kas fiksuojamas mažiausias sąlyginis darbuotojų skaičiaus augimas, tesiekiantis 0,3 procento“, - pastebi SEB banko šeimos finansų ekspertė.
Kita išskirtinė Klaipėdos gyventojų finansinės elgsenos savybė, pasak J. Varanauskienės, ta, jog klaipėdiečiai ir vėl drąsiausiai renkasi investicijų fondus, tai yra tokias priemones, kurioms būdinga didžiausia rizika, tačiau kurios, palankiai susiklosčius aplinkybėms, būna pelningiausios.
"Nors blogiausia jau praeityje, artimiausiu metu ūkio ir darbo rinkos atsigavimas nebus toks spartus, kokio norėtume, todėl investuojant lėšas nereikėtų perlenkti lazdos. Pinigų nenumatytiems atvejams, kuriuos gyventojai paprastai laiko indėlių sąskaitose, vis dar būtina turėti sukaupus“, − sako J. Varanauskienė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą