Klaipėdos uosto tarybos posėdis: nuo žaliųjų iniciatyvų iki nacionalinio saugumo užtikrinimo

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje šiandien prie bendro stalo susėdo Uosto tarybos nariai. Posėdyje dėmesys sutelktas į žaliąsias iniciatyvas ir tvarumo projektus, kurie lems uosto ateities veidą. Taip pat aptariami kiti strateginiai uosto veiklos klausimai, įskaitant pasiruošimą mobilizacijos scenarijams ir sankcijų politikos įgyvendinimą.

„Uosto taryboje kryptingai siekiame, kad Klaipėdos uostas būtų ne tik modernus, tvarus, bet ir saugus bei patikimas visos šalies partneris. 

Šiandien susiduriame su iššūkiais, kuriems atsakyti reikalingi inovatyvūs ir ilgalaikiai sprendimai. 

Dirbdami taryboje, žengiame link uosto, kuris ne tik tenkina šiandienos poreikius, bet ir bus pasiruošęs atlaikyti rytojaus iššūkius“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Žengdamas tvarumo kryptimi Klaipėdos uostas pastaraisiais metais imasi vis ambicingesnių tikslų ir darbais siekia įrodyti, kad Lietuvos jūrų pramonės centras gali būti draugiškas aplinkai. Vienas tokių – elektros tiekimo nuo kranto infrastruktūros laivams diegimas krantinėse. 

Visų pirma, ši infrastruktūra bus diegiama į Klaipėdos uostą plaukiantiems „DFDS Seaways“ ir „TT-Line“ keltams. Pirmosios keturios ro-ro keltams skirtos elektros stotelės uosto krantinėse turėtų pradėti veikti 2026-aisiais. 

Planuojama, kad tokios pačios stotelės iki 2028-ųjų veiks ir krantinėse, prie kurių švartuojami konteinerius gabenantys laivai bei kruiziniai laineriai.

Šiandien į Klaipėdos uostą atplaukę laivai daugiausia varomi dyzelinu. Šie degalai naudojami ne tik laivui plaukiant, bet ir jam stovint uoste. Remiantis pernai Klaipėdos uosto veiklos poveikį vertinusių mokslininkų išvadomis, elektros tiekimo į laivus infrastruktūra krantinėse žymiai prisidėtų prie emisijų mažinimo, gerėtų oro kokybė, mažėtų triukšmo lygis.

Kitas itin svarbus projektas – žaliojo vandenilio gamyba Klaipėdos uoste taip pat artėja prie įgyvendinimo etapo pradžios. Spalio viduryje pasirašyta sutartis su įmone, kuri tieks žaliojo vandenilio gamybos ir stacionarios viešojo pildymo stotelės įrangą, ją montuos ir atliks visus paleidimo bei derinimo darbus. 

Šiuo metu vyksta teritorijos, kurioje stovės įranga, projektavimo darbai, artimiausiu metu bus paskelbtos viešųjų pirkimų procedūros aikštelės paruošimo, kurioje stovės vandenilio gamybos įranga, darbų rangovui parinkti. Žaliąjį vandenilį Klaipėdos uoste gaminti ir tiekti planuojama 2026-aisiais. 

Siekiant mažini taršą ne tik ore, bet ir vandenyje, pastaraisiais metais uoste buvo rengiama paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo galimybių studija. 

Remiantis patirtimi nuotekų valymo technologijų srityje, atlikta esamos lietaus nuotekų infrastruktūros analizė, gauti pasiūlymai apie naujausias ir veiksmingiausias priemones bei technologijas kovai su tarša.

Šiandien vykstančiame Uosto tarybos posėdyje taip pat aptariama uosto veiklos užtikrinimo mobilizacijos metu tema. Valstybėje paskelbus mobilizaciją, Klaipėdos uostas taptų gyvybiškai svarbia grandimi evakuojant gyventojus. 

Nepaprastosios ar karo padėties atveju taip pat būtų itin svarbu užtikrinti nenutrūkstamą uosto veiklą: organizuoti darbą, koordinuoti ne tik karinių krovinių atgabenimą, bet ir būtinojo vartojimo prekių, humanitarinių krovinių judėjimą. 

Uosto tarybos nariai taip pat diskutavo sankcijų įgyvendninimo ir kontrolės politikos uoste tema. Klaipėdos uostas – ne tik svarbiausia šalies prekybos grandinė, jungianti Lietuvą su Vakarais, bet ir viena pagrindinių vietų, kur atidžiai stebima ir kontroliuojama, kaip įgyvendinamos tarptautinės sankcijos. 

Uosto dispečerinėje dirbantys specialistai tikrina kiekvieną laivą, prašantį patekti į Klaipėdos uostą. 

Uosto direkcijoje taip pat įdiegta sankcijų įgyvendinimo ir kontrolės politika, kuri nustato įmonės sankcijų įgyvendinimo ir kontrolės modelį bei principus, siekiant įmonės veikloje užtikrinti, kad yra laikomasi tarptautinių ir nacionalinių sankcijų, užkardomas kelias sudaryti sandorius, keliančius grėsmę nacionalinio saugumo interesams.

Uosto tarybą sudaro Susisiekimo ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Klaipėdos universiteto, uosto naudotojų, su uosto veikla, transportu ir logistika susijusių asociacijų, AB „Lietuvos geležinkeliai“, AB „Via Lietuva“ atstovai.

Pagrindinis Uosto tarybos uždavinys yra rengti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros klausimus, programas. 

Taryba, vykdydama šį uždavinį, nagrinėja galimybes investuoti į uosto infrastruktūrą, svarsto naujų uosto objektų statybos, esamų objektų rekonstrukcijos ir modernizavimo projektus, rengia uosto plėtros programų projektus, nagrinėja uosto aplinkosaugos klausimus ir rengia rekomendacijas šiais klausimais, nagrinėja uosto apsaugos problemas, teikia siūlymus dėl uosto apsaugos tobulinimo ir kelia kitus Klaipėdos uostui aktualius klausimus.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder