Energetikos ministerija Europos Komisijai (EK) antradienį pateikė skundą, kuriuo inicijuojamas tyrimas dėl "Gazprom" piktnaudžiavimo dominuojama padėtimi.
Energetikos ministerija reikalauja įpareigoti "Gazprom" taikyti skaidrią, sąžiningą bei nediskriminacinę gamtinių dujų tiekimo politiką.
Energetikos ministerija siekia, kad Lietuvai taikomas gamtinių dujų tiekimo sąlygas lemtų tik ekonominio pobūdžio argumentai. Kartu yra tikimasi, jog Komisijos dėmesys šiai problemai apsaugos Lietuvą nuo tolesnio ekonominio spaudimo ir leis Lietuvai nuosekliai įgyvendinti strateginę dujų sektoriaus pertvarką pagal ES III energetikos paketo reikalavimus.
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas pažymi manąs, kad ekonominiu ir politiniu spaudimu "Gazprom" siekia užkirsti kelią gamtinių dujų tiekėjų konkurencijai ir trukdo susikurti europinei dujų rinkai.
"Būdama ES nare, Lietuva privalo įgyvendinti ES direktyvą. Tuo tarpu atvejis, kai trečiosios šalies monopolinė įmonė spaudžia ES valstybę narę už fundamentalių ES principų - vieningos rinkos, konkurencijos skatinimo ir vartotojų interesų apsaugos - įgyvendinimą, neturi precedentų", - sako ministras.
Vyriausybė jau praėjusių metų pabaigoje žadėjo kreiptis į EK, kai "Gazprom" valdybos pirmininko pavaduotojas Valerijus Golubevas pareiškė, jog dėl dujų sektoriaus pertvarkymo Lietuvoje dujų kaina mūsų šaliai, skirtingai nei Latvijai ar Estijai, nebus mažinama.
"Tokius "Gzprom" veiksmus vertinu kaip ekonominį šantažą. Tai išpuolis ne prieš Lietuvą, o prieš visą Bendriją", - tada sakė Premjeras Andrius Kubilius.
"Mes informuosime ES vadovus, nes šiuo atžvilgiu Lietuva atsiduria savotiškoje padėtyje. Jei mes neįgyvendinsime ES direktyvų, tai pagal galiojančias ES teisės normas mus visas galimybes bausti turės Europos Komisija.
O jeigu įgyvendinam, tai sulaukiam tokios įdomios "Gazprom" reakcijos. Galbūt "Gazprom" vadovybė galvoja, kad taip galima išgąsdinti Lietuvą.
Bet Lietuva yra ES narė, ir todėl toks išpuolis yra ne prieš Lietuvą, o prieš ES. Ir Europos Sąjunga turi pareigą ir atsakomybę galvoti, kaip šitokiomis aplinkybėmis į tai turi būti reaguojama", - sakė A. Kubilius.
"Gazprom" gruodį paskelbė Latvijai ir Estijai nuo šių metų mažinsianti dujų kainas 15 proc. mainais už tai, kad šalys padidins perkamų dujų kiekį iki krizės buvusio lygio. Baltarusijai dujos 15 proc. gali atpigti nuo kitų metų, kai bus peržiūrėti kainodaros principai.
"Gazprom" teigimu, Lietuvai dujų kaina nėra mažinama, nes ji pradėjo įgyvendinti 3-iąją ES energetikos direktyvą, kuri reikalauja atskirti dujų vamzdynų valdymą ir dujų tiekimą.
Premjeras A. Kubilius ir energetikos ministras A. Sekmokas yra aiškinę, kad dėl dujų kainos Lietuvai niekas ir nesiderėjo, o ir derybos būtų keistos, nes "Gazprom" vadovo pavaduotojui, kuris kartu yra "Lietuvos dujų" valdybos pirmininkas, Valerijui Golubevui tektų derėtis pačiam su savimi.
AB "Lietuvos dujos" teigimu, derybose su "Gazprom" dėl importuojamų gamtinių dujų kainų sumažinimo nesulaukė net menkiausios Vyriausybės ir Energetikos ministerijos pagalbos, tuo tarpu kaimyninės Latvijos Vyriausybės atstovai, aktyviai dalyvaudami derybų procese, garantavo mažesnę gamtinių dujų kainą savo šalies vartotojams.
"Lietuvos dujų" aiškinimu, jei derybose su Rusijos dujų koncernu "Gazprom" būtų pavykę pasiekti importuojamų dujų kainos sumažinimo 15 proc., nuo šių metų pradžios šalies buitiniai vartotojai mokėtų 15 centų už 1 kub. metrą dujų mažiau, nebuitiniai vartotojai - apie 130 Lt už 1000 kub. metrų mažiau, nei moka šiuo metu, o Lietuvos įmonės ir buitiniai vartotojai sutaupytų daugiau kaip 400 mln. litų, kadangi būtų mažesnė centralizuotai teikiamo šildymo kaina.
Anksčiau Europos Komisija yra taikiusi griežtas sankcijas trečiųjų šalių įmonėms, piktnaudžiavusioms dominuojama padėtimi. Pavyzdžiui, 2009 m. Europos Komisija už piktnaudžiavimą nubaudė "Intel" 1,06 mlrd. eurų bauda.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą