Visi pasienio ruožai turi savitų atspalvių. Štai Lietuvos ir Latvijos siena beveik nuobodi. Jokių kliūčių: eini ir praeini, tik vienur lietuviai gyvena, o kitur - latviai. Nepaisant įvairesnių istorinių niuansų panašiai ir su Lietuvos ir Lenkijos siena. Siena su Baltarusija – tarsi miškas, už kurios nežinomai kitoks pasaulis.
O įdomiausia, ko gero, yra Lietuvos ir Rusijos siena.
Štai prieškario metu ant Nemuno skardžio įsitaisę Bitėnai klestėjo todėl, kad čia pigesnių pramogų ir svaigalų atvažiuodavo žmonės iš Tilžės. Dabar šis sienos ruožas jau su kita valstybe, tačiau garsėja tais pačiais pigesnių svaigalų takais. Tik šiuokart daugiau prekės keliauja pas vartotojus, o ne vartotojai pas prekes. Bitėnams naudos iš to mažai – nebent ta nauda nelegali ir su kontrabanda susijusi. Visa kita – vien nuostoliai. Pavyzdžiui, unikalią masinę gandrų perimvietę teko saugoti nuo muitininkų bokštelių, iš kurių taip gerai kaimyninės šalies Nemuno pakrantė matytųsi. Paprasti viso Tauragės apskrities gyventojai kenčia nuo netiesioginės žalos – didesnės nelegalia veikla užsiimančių asmenų įtakos.
Vadinamieji ichtiandrai ir jų kolegos, kurie cigaretes gabena kitais būdais, sutempia nemažai. Muitinės kriminalinės tarnybos duomenimis, vien 2007 metais Lietuvos teisėsaugos institucijos konfiskavo apie 136 mln. kontrabandinių cigarečių (maždaug vienas pilnai pakrautas sunkvežimis per mėnesį), kurių vertė siekė apie 34 mln. litų. Tačiau tai vargu ar sudaro bent mažą dalį įplaukiančių kontrabandos cigarečių. Daugiau nei 20% apklaustųjų Lietuvoje (kitaip tariant, apie pusė rūkančiųjų) teigė perkantys kontrabandines cigaretes.
Kaip taikliai teigia informacinę kampaniją prieš cigarečių kontrabandą rengiantis Muitinės departamentas ir didžiausias legalus tabako pardavėjas Lietuvoje, „vien teisėsaugos pastangų nepakanka, nepakantumas nelegaliam verslui ir šešėlinei ekonomikai turi tapti mūsų visuomenės požiūrio norma“. Tačiau visiškai aišku, kodėl graži akcija ir plati informacijos kampanija gali likti be atgarsio. Lietuvoje deja vis dar 39 procentai apklaustųjų šalies gyventojų visiškai pateisina arba yra linkę pateisinti kontrabandą, o 46 procentai pateisina kontrabandinių prekių vartojimą. Kad situacija pasikeistų, reikia daug nuveikti: tai ir visuomenės švietimas, ir teisėsaugos institucijų veiklos koordinavimas. Tačiau kažką pasiekti bus sunku, kol Lietuvos nusikaltėlius pelningu darbu aprūpina Europos Sąjunga.
Šių metų liepą Europos Komisija pateikė siūlymus peržiūrėti tabako gaminių apmokestinimą. Pasiūlymų vinis – dar trečdaliu pakelti minimalų akcizą tabako gaminiams. Lietuvoje, priminsiu, net dabartiniai minimalūs Europos Sąjungos akcizų reikalavimai kol kas nepasiekti, ir kainų šuolis užprogramuotas. Po naujų Komisijos pasiūlymų, jei jie bus įgyvendinti, konkrečiai Lietuvai akcizas tipiniam cigarečių pakeliui nuo maždaug dviejų su puse litų pakiltų iki daugiau kaip aštuonių litų.
Nereikia būti net trejetukininku matematikoje, kad suvoktum, kokios dar didesnės verslo galimybės atsiveria nelegaliems verslininkams. Jie turės dar daugiau pelno, į savo veiklą įtrauks dar daugiau žmonių, dar labiau plės savo įtaką ir veiklą. Valstybė gi leis dar daugiau mokesčių mokėtojų pinigų, kad beviltiškai sustabdytų nelegalių cigarečių ir kontrabandinių pelnų srautą.
Valstybinė siena Nemunu, ypač ten, kur Nemuno užliejamose pievose pilna brūzgynų, bus dar „įdomesnė“, dar dažniau rodoma per žinių laidas. Labai buitinė priežastis – Lietuvos ir Europos rūkalių noras už prekę mokėti mažiau. Tačiau ši priežastis ties Nemunu į vieną giją supina Europos Sąjungos iniciatyvas akcizų srityje ir Lietuvos nusikaltėlių klestintį verslą. Prieš tokį tandemą sunkiai gali atsilaikyti Muitinės tarnyba ar legalaus tabako pardavėjai. Klausimas būsimai (o gal dar ir esamai) Lietuvos valdžiai: ar išdrįs pasakyti „ne“ didesniam apmokestinimui, kuris apipintas gražiais žodžiais, bet maitina, ko gero, tik nusikaltėlius?
Remigijus Šimašius. Lietuvos laisvos rinkos instituto prezidentas
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą