Finansų ekspertė apie laukiančius eilėje prie "Lidl'o": geriau jie eitų dirbti

Finansų ekspertė apie laukiančius eilėje prie "Lidl'o": geriau jie eitų dirbti

Prie ketvirtadienį atsidariusių pigių prekių asortimentu garsėjančio "Lidl'o" parduotuvių nusidriekusios eilės rodo ne tiek finansinio, kiek dvasinio skurdo situaciją, teigia "Swedbank" Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė, nors sako suprantanti ten stovinčius pensininkus, kuriems finansiškai yra sunku, tačiau likusiems patartų geriau eiti dirbti.

"Skaitau ir žiūriu nuotraukas, visų pirma, matosi, kad tai daugiausia yra vyresnio amžiaus žmonės. Tai parodo, kad tų žmonių pajamos nėra pakankamos, bet iš kitos pusės tai, kad žmonės yra linkę stovėti po pusę dienos eilėse dėl pigesnių bananų ir kraunasi jų tokį kiekį, kurio gyvenime turbūt nė per metus nesuvalgo, man parodo ir dvasinį mūsų skurdą", - sakė O. Bložienė.

Asmeninių finansų ekspertė pastebi, kad eilės prie naujai atsidarančių prekybos centrų iš esmės nėra kažkas nauja.

"Ar apie "Lidl'ą", ar apie bet kokią "Maximą" kalbėtume, kai tik atsidaro nauja parduotuvė atrodo, kad įvyksta stebuklas pasaulyje, ir tai visada pritraukia labai daug pirkėjų. (...)Aš dar sakyčiau, kad labai didelė dalis tarp laukiančiųjų eilėse yra tokių "cekavų zosių", neturinčių jokių užsiėmimų ir einančių nuo 6.30 val. dėl nemokamo puodelio kavos ar spurgos, kurias "Lidl'as" dalino, užuot, pavyzdžiui, padarius mankštą ar savo darže pasikapsčius ir savo pačių ridikėlius užsiauginus. Tai parodo tų žmonių dienos tuštumą, tikslų, užsiėmimų neturėjimą", - kalbėjo O. Bložienė.

Asmeninių finansų ekspertė taip pat atkreipia dėmesį, kad mažos kainos nebūtinai reiškia, kad žmogus išleis mažiau, nes, kai kaina yra maža, žmogus dėl emocijų perka daugiau ir kartais ne visas tas prekes panaudoja.

"Tas pats efektas sulaukiamas per visas nuolaidas ir kalėdinį laikotarpį, kuomet žmonės perka penkis kartus daugiau negu sugeba suvalgyti. Tokia pati situacija ir šiuo atveju. Prisiperkama daugiau nei įprastai tarsi ta nuolaida ir akcija kažkaip galėtų išgelbėti. Tas didesnis vartojimas tuo pačiu reiškia ir didesnį produktų išmetimą", - sakė O. Bložienė.

Asmeninių finansų specialistė supranta, kad yra ir tokių namų ūkių, kurių pajamos yra labai mažos, ir kurie skaičiuoja centus.

"Bet gal, iš kitos pusės, reikėtų pagalvoti apie tai, kaip uždirbti daugiau, o ne apie tai, kaip savo 3 centus perskirstyti, nes ta situacija iš esmės nepasikeis. Taip, dėl pensininkų sutinku, ne visi yra prikaupę turto, tikrai vidutinė pensija nėra didelė, ir negali sakyti, kad iš 200 eurų įmanoma išgyventi. Iš minimumo išgyventi neįmanoma, ar tu "Lidl'e apsipirkinėsi, ar Lenkijoje, ar bet kur, nes būtinuosius poreikius patenkinti vien tik šeimai Vilniuje gaunančiai vidutinius darbo užmokesčius, gyvenančiai nuosavame būste reikia skirti pusę savo pajamų maistui, būstui ir visuomeniniam transportui. Reiškia, kad lieka labai nedidelė dalis visiems kitiems poreikiams - ugdymui, švietimui , laisvalaikiui, taupymui, sveikatos priežiūrai", - sakė O. Bložienė.

Bet specialistė nebuvo linkusi užjausti tų, kurie galėtų dirbti, bet to nedaro.

"Vilniuje per dvi savaites darbo biržoje nebuvo užregistruota nei vienas žmogus, kuris galėtų dirbti indų plovėju ar plovėja. (...) Tad, man atrodo, kad mes truputėlį galbūt pernelyg norime kiekvieną pamaloninti ir kiekvienam įtikti", - sakė O. Bložienė.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder