Tie, kas jau paskolino, ir tie, kas dar tik ruošiasi skolinti per P2P platformas, turi įsivertinti, ar jų veikla neatitiks individualios veiklos požymių, mat nuo to priklauso uždirbtų palūkanų apmokestinimas.
Nors pirmosios P2P platformos jau veikia ilgiau nei metai, iki šio rudens tarpusavio skolinimo veikla nebuvo iki galo sureguliuota. Seimas nubalsavo už Vartojimo kredito įstatymo pakeitimus, kurie atrišo rankas fiziniams asmenims, iki šiol negalėjusiems teikti vartojimo kreditų. Įsigaliojus įstatymo pakeitimams fiziniai asmenys galės teikti paskolas per tarpusavio skolinimo platformas kitiems fiziniams asmenims.
Tarpusavio skolinimo platformos atlieka tik tarpininko vaidmenį, suveda norinčius skolinti ir skolintis. Jokių mokesčių už skolintoją jos nesumoka. Tuo reikia rūpintis pačiam skolintojui. Aiškaus mokestinio reglamentavimo nebuvimas varžo tuos, kurie norėtų skolinti, bet bijo vieną dieną už savo veiklą būti nubausti.
"Pagal galiojančius teisės aktus, fizinis asmuo, besiverčiantis savarankiška, tęstine, ekonomine veikla ir siekiantis iš to gauti pajamų, laikomas vykdančiu individualią veiklą. Tokiu atveju jis turi registruotis mokesčių inspekcijoje - gauti individualios veiklos pažymą" - sako 3law "Miškinis ir partneriai" advokatė Dovilė Aukštuolytė. Tas pats turėtų būti taikoma asmeniui, kuris verčiasi savarankiška, tęstine, ekonomine pinigų skolinimo veikla. Tokiu atveju uždirbtos palūkanos apmokestinamos 5 proc. GPM tarifu. Papildomai reikia mokėti SODROS įmokas (PSD ir VSD).
"Problema tame, kad kiek man žinoma, iki šiol mokesčių inspekcija atsisakydavo registruoti individualią pinigų skolinimo veiklą, nurodydama, kad skolinimo veikla yra licencijuojama ir ja gali verstis tik juridiniai asmenys", - tvirtina D. Aukštuolytė.
Tuo tarpu jei pinigų skolinimu asmuo užsiima atsitiktinai (ne individualios veiklos pagrindu), uždirbtos palūkanos bus apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu ir bendra mokestinė našta bus mažesnė, nei individualios veiklos atveju. Tačiau šiuo atveju 15 proc. GPM turėtų mokėti ne gaunantis palūkanas skolintojas, o jas sumokantis besiskolinantysis. Klausimas lieka - kas tai sukontroliuos skolinant per platformas?
Iš vienos pusės Vartojimo kredito įstatymas įteisina tarpusavio skolinimą, tad fiziniam asmeniui skolinti leidžiama. Tačiau iš kitos pusės lieka neaišku dėl apmokestinimo - VMI iki šiol nėra pateikusi aiškios ir vienareikšmės pozicijos dėl to, ar asmuo, skolinantis maksimalią 5 tūkst. eurų sumą per metus, laikomas vykdančiu individualią veiklą, ar ne. Ir apskritai - nuo kokios sumos ir/ar skolinimo dažnumo asmuo jau laikomas vykdančiu individualią veiklą?
"Skolintojų per platformas miegas turėtų būti nelabai ramus. Juk asmuo, besiverčiantis savarankiška, tęstine, ekonomine veikla ir jos neįregistravęs pažeidžia teisės aktus ir, priklausomai nuo gautų pajamų dydžio, daro administracinį ar netgi baudžiamąjį nusižengimą", - teigia advokatė.
Lieka tik tikėtis, kad netrukus Valstybinė mokesčių inspekcija pateiks išaiškinimą dėl per platformas skolinančių asmenų veiklos apmokestinimo klausimų. O iki tol prieš pradedant užsiimti tokia veikla patartina kreiptis į mokesčių inspekciją ir paprašyti asmeninio išaiškinimo.
Tarpusavio skolinimas populiarėja
Tarpusavio skolinimas pasaulyje išpopuliarėjęs ir Lietuvoje populiarėjantis skolinimo bei investavimo būdas. Šiuo atveju skolinantys ir besiskolinantys asmenys yra fiziniai asmenys, o tarpusavio skolinimo platformos (Lietuvoje jau "FinBee", "Savy", "OK.lt" ir kt. platformos) yra tik tarpininkas tarp fizinių asmenų, todėl uždirbtas pelnas tenka paskolą suteikusiam asmeniui. Platformos uždirba iš besiskolinantiems taikomų komisinių mokesčių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą