Garnik KAZARIAN

Verslininko anketa

Restorano ir viešbučio "Ararat" savininkas

"Suplanavęs ilgalaikį projektą jo nestabdysi susidūręs su pirmaisiais sunkumais atėjus nenumatytai krizei. Visada reikia turėti galvoje, kad būna ir gerų, ir blogų dienų", - sako šį mėnesį oficialiai duris atvėrusio viešbučio "Ararat" savininkas Garnik Kazarian.

Jau penkerius metus sėkmingai veikia "Ararat" restoranas. Kodėl kilo mintis kurti dar ir viešbutį?

Armėnai - svetinga tauta. Viešbutis papildo šį mūsų įvaizdį ir išplečia paslaugų spektrą. Niekada nestovėjome vietoje - plėtėme restoraną, įkūrėme viešbutį, turime ir ateities planų, susijusių su armėnišku vynu.

Prieš trejus metus, kai pradėjome kurti viešbutį, jokių kalbų apie krizę nebuvo. Bet reikėjo apgalvoti ir tai, kad gali būti paprasčiausiai blogas oras ir žmonės nevažiuos pas mus atostogauti. Tačiau svečių viešbutyje turime jau nuo pirmųjų dienų, o liepos mėnesiui užsakyti jau beveik visi apartamentai.

"Ararat" viešbutis išsiskiria tuo, kad kiekvienuose apartamentuose, beje, skirtingo interjero, yra virtuvė. Turime ir mažąjį SPA. Paprastai pirtys ir baseinai nukeliami į rūsius, o pas mus SPA yra įkurdintas viršutiniame aukšte. Tai tikriausiai priklauso ir nuo mano charakterio bei įsitikinimo, kad rūsiai tokiam atpalaiduojančiam poilsiui netinka, jie labiau tiktų pasėdėti su draugais.

Kaip gyvenimas jus atvedė į Lietuvą ir kaip pradėjote savo verslą?

Jau greitai bus 30 metų, kai čia gyvenu. Kaip ir kiekvienas jaunas sovietinis žmogus svajojau pamatyti pasaulį. Kitų kelių nebuvo, todėl po mokslų Estijoje tapau jūreiviu ir penkerius metus plaukiojau su Lietuvos laivais. Paskui ėmiausi savo verslo. Darbų saugos priemonių bendrovei "Siampeksas" - jau 15 metų.

Esate ne tik verslininkas, bet ir aktyvus armėnų kultūros skleidėjas Lietuvoje, dalyvaujate visuomeninėje veikloje.

Ir "Ararat" tradicinis restoranas buvo atidarytas turint tikslą parodyti per šimtmečius susiformavusias armėnų tradicijas, kad neišvažiuojant iš Lietuvos būtų galima patekti į Armėniją. Čia galima ne tik tiesiog pavalgyti, bet ir susipažinti su mūsų kultūra, pasiklausyti armėniškos muzikos.

Ar lietuvių, užsukančių į restoraną, skonis labai skiriasi nuo pačių armėnų? Nelabai. Lietuviai vis labiau pamėgsta avienos šašlyką, užsuka paragauti ėrienos net ir atvažiavusieji iš kitų miestų, nors anksčiau šia mėsa labiau mėgavosi nebent gurmanai. Armėnijoje be šašlykų neapsieinama - vien jų yra 14-15 skirtingų rūšių. Nė viena šventė Armėnijoje neapsieina ir be "dalma" - balandėlių vynuogių lapuose. Jie labai populiarūs ir čia.

Ar dažnai nuvažiuojate aplankyti gimtosios šalies?

Važiuoju kasmet. Pats gražiausias laikas Armėnijoje - auksinis ruduo. Spalio viduryje ten vyksta vyno šventė, o mes - UAB "Gadara" - esame armėniško vyno importuotojai, įvežame ekskliuzyvinį armėnišką vyną.

Į Armėniją rekomenduoju nuvažiuoti kiekvienam. Šioje šalyje ilgam pasisemiama teigiamos energijos. Ar nenorėčiau grįžti ten gyventi? Ne. Labai giliai įsitvirtinau Lietuvoje nuo pat pirmųjų dienų. Prisimenu, net po pirmų atostogų, praleistų pas tėvus Armėnijoje, į Lietuvą jau grįžau jausdamas, kad važiuoju namo.

Kalbino Giedrė NORVILAITĖ