Gyventojai keis taupymo įpročius

Ekspertų prognozės

Vis mažėjantis terminuotojų indėlių ir Vyriausybės vertybinių popierių pelningumas, naujas pensijų sistemos reformos etapas turėtų pakeisti konservatyvius lietuvių taupymo įpročius.

Vilniaus banko specialistai prognozuoja, kad artimiausiais metais Lietuvos gyventojai drąsiau rinksis alternatyvias pinigų kaupimo priemones. Padidėjus darbo užmokesčiui, žmonių turimoms pajamoms ir finansiniam turtui, turėtų daugėti gyventojų, įsigyjančių akcijų, obligacijų ir investicinių fondų vienetų bei savanoriškai kaupiančių pensijas privačiuose fonduose.

Infliacija didesnė už palūkanas

Vilniaus banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės teigimu, šių metų rugsėjo duomenimis, šalies gyventojai bankuose savo sąskaitose arba kaip terminuotuosius indėlius laikė 6,5 mlrd. litų ir 2,5 mlrd. litų vertės užsienio valiutos.

"Gyventojų finansinio portfelio struktūra yra konservatyvi. Net 23 proc. lėšų yra laikoma grynųjų pinigų pavidalu. Tad nieko keisto, kad 90 proc. visų šalyje atliekamų sandorių yra atliekama būtent grynaisiais pinigais, tuo metu kai Švedijoje taip atliekama tik ketvirtadalis sandorių. 28 proc. gyventojų pinigų yra laikomi einamosiose sąskaitose, po 3 proc. visų pinigų yra investuota į Vyriausybės vertybinius popierius ir gyvybės draudimą, o investiciniams fondams teko tik vienas procentas viso gyventojų finansinio turto", - pasakojo J. Varanauskienė.

Anot ekspertės, skirtingai nei Vakarų Europos šalyse, lietuviai vis dar mielai savo santaupas laiko terminuotųjų indėlių pavidalu. Tokie indėliai šių metų rugsėjį sudarė net 37 proc. šalies gyventojų finansinio turto. Pastarasis taupymo būdas ir toliau auga, dažniausiai į terminuotųjų indėlių sąskaitas pervedant pinigus, esančius einamosiose sąskaitose.

Terminuotųjų indėlių populiarumo iki šiol nemažino ir tai, kad, pavyzdžiui, vidutinės metų palūkanos už litais padėtą indėlį per pastaruosius penkis metus nukrito nuo 8 iki 2,5 proc.

Potencialių indėlininkų iki šiol neatbaidė ir tai, kad infliacija lyginant praėjusių ir šių metų spalio mėnesius, sudarė 3,3 proc. - daugiau nei vidutinė terminuotojo indėlio palūkanų norma.

"Kadangi pradedame stebėti, jog ima keistis šalies gyventojų požiūrį į savo turimą finansinį turtą, prognozuojame žmonių elgsenos pokyčius. Manome, kad žmonės pradės aktyviau ieškoti pelningesnių būdų, o nesirinks vien įprastų indėlių", - sakė J. Varanauskienė.

Tokius pokyčius, pasak jos, nulems tai, kad sumažės Vyriausybės vertybinių popierių pelningumas, supanašės Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) palūkanos normos. Be to, įtakos turės ir šalies integracija į pasaulines finansų rinkas.

Gyventojai turtėja

"Nors per pastaruosius šešerius metus Lietuvos gyventojai praturtėjo beveik dvigubai, tačiau iki šiol ženkliai atsilieka ne tik nuo Vakarų Europos valstybių, bet ir nuo naujųjų ES narių: 2004 metais mūsų šalyje vienam gyventojui teko vos 747 eurų indėlis, o tuo tarpu Estijoje - 1 217 eurų", - pasakojo Vilniaus banko ekspertė.

Anot J. Varanauskaitės, visgi yra pateisinamų priežasčių, kodėl vis turtėjantys lietuviai iki šiol dar nesiryžo investuoti savo pinigų į pelningesnius finansinius instrumentus nei terminuotieji indėliai.

"Ekspertai rekomenduoja pradėti investuoti atliekamus pinigus tada, kai yra sukauptos vadinamosios šeimos atsargos, kurias sudaro 3-6 mėnesių vidutinių išlaidų suma. Tad žinant, kad vienam asmeniui mėnesinių išlaidų vidurkis Lietuvoje siekia 500 litų, vienas asmuo gali pradėti investuoti atliekamus pinigus, jei "juodai dienai" jau yra atsidėjęs bent jau 1500 litų", - teigė šeimos finansų ekspertė.

Gyventojų investicijas, pasak J. Varanauskienės, stabdo ir padidėjęs žmonių vartojimas, kurį skatina ne tik didėjančios pajamos, bet ir palankios sąlygos imti vartojimo, būsto kreditus.

Vilniaus banko šeimos finansų ekspertė prognozuoja, kad jau artimiausiu metu taupymui daugiau lėšų skirs didesnes pajamas uždirbantys žmonės, o didelių indėlių turėtojai skirstys savo turimas lėšas - aktyviau investuos į vertybinius popierius ir akcijas.

Teigiama įtaka ekonomikai

Vilniaus banko ekspertė prognozuoja, kad jau artimiausiu metu gyventojai ryšis atliekamus pinigus investuoti į ilgalaikes taupymo priemones (skolos vertybinius popierius ar akcijas).

"Tiesa, reikėtų pabrėžti, kad neturintiems patirtiems nereikėtų eksprimentuoti savo pinigais ir savarankiškai investuoti savo pinigus į akcijas. Geriausia tai daryti pasitarus su šioje srityje besispecializuojančiais bankų ar investicinių fondų darbutojais, kurie padės nukreipti investicijas tinkamiausia linkme", - perspėja J. Varanauskaitė.

Pasak jos, jei gyventojai ims aktyviau investuoti, tai darys teigiamą įtaką mūsų ekonomikai. Sumažinus neterminuotųjų indėlių kiekį, sąskaitose ir grynaisiais pinigais laikomo turto dalį, šalies ūkio plėtra spartėtų, ir Lietuva labiau priartėtų prie senųjų ES šalių senbuvių gyvenimo lygio.

Pensijų reformos įtaka

Vilniaus banko įmonės "VB Investicijų valdymas" (VBIV) generalinis direktorius Jonas Iržikevičius atkreipia dėmesį ir į tai, kad gyventojų taupymo įpročius keis ir vis sparčiau šalyje įsibėgėjanti pensijų reforma.

Žinia, prieš mėnesį šalyje pradėjo veikti trečiosios pakopos pensijų fondai, kuriuose galima savanoriškai kaupti dalį būsimos pensijos, nepriklausysiančios nuo valstybės mokamų pensijų. Beje, Estijoje tokie pensijų fondai sėkmingai veikia jau keletą metų.

Pasak J. Iržikevičiaus, žmonėms, kurie sulaukę pensijos norėtų išlaikyti tokį pat pragyvenimo lygį kaip ir dirbdami, reikėtų sukaupti bent 70 proc. gauto atlyginimo pensiją.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu vidutinė pensija tesudaro apie 30 proc. vidutinio atlyginimo. Lietuvoje žmonės savo pensijas senatvėje taip pat kaip ir Vakarų šalyse galės gauti iš kelių šaltinių: "Sodros", antrosios pakopos pensijų fondų ir savanoriško kaupimo pensijų fondų. Antrosios pakopos pensijų fondai gali padėti sukaupti apie 10-15 proc. buvusios vidutinės algos. Sukaupti likusią dalį iki 70 proc. buvusio vidutinio darbo užmokesčio gali padėti būtent trečiosios pakopos pensijų fondai.

"Nuo šiol dirbantys žmonėms gali pasirinktą dalį savo atlyginimo skirti pensijų fondui, kurio lėšomis rūpinsis jį valdančios įmonės specialistai. Jie nuolat investuos ir tvarkys pensijai skirtas lėšas", - pasakojo J. Iržikevičius.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad kaupiančiuosius savanoriškai pensijų fonduose remia valstybė - kasmet pildant pajamų ir mokesčių deklaracijas galima susigrąžinti iki trečdalio į pensijų fondus įmokėtų įmokų.

Naujas darbuotojų skatinimo būdas

Pašnekovas akcentavo, kad savanoriško pensijų kaupimo fondų dalyviams suteikiama itin daug galimybių pasirinkti: siūloma kaupti viename ar keliuose fonduose iš karto, prireikus juos keisti. Įmokų dydį ir mokėjimo būdą (grynaisiais, pagal periodinio mokėjimo nurodymą ar bet kokiu kitu su fondo valdytoju sutartu būdu) taip pat pasirenka patys gyventojai, o vėliau gali sąlygas lengvai pakeisti. Savanoriškos pensijos įmokas į trečiosios pakopos pensijų fondus už dalyvį gali mokėti ir jo šeimos nariai, ir darbdaviai.

Pastarieji žengę tokį žingsnį galėtų sukurti papildomą darbuotojų motyvavimo ir skatinimo būdą. Toks žingsnis darbdaviui turėtų būti patrauklus vien dėl to, kad pinigų pervedimus į darbuotojų sąskaitas trečiosios pakopos pensijų fonduose galima įskaityti į sąnaudas, o tai sumažina pelno mokestį. Be to, įmokų mokėjimas už darbuotojus yra labai paprastas - nereikia sudaryti sutarčių dėl kiekvieno darbuotojo, mokėti įmokas įsipareigojama tik darbuotojui kolektyvinėje sutartyje numatytu ar kitokiu būdu, taip pat galima mokėti nereguliariai, pavyzdžiui kartą per metus, visiems ar pasrinktiems darbuotojams pasirinktas sumas.

Tokios pat sąlygos mokant įmokas į šios pakopos pensijų fondus yra taikomos ir fiziniams asmenims. Jiems nebūtina kaupti nuolat - jei dėl kokių nors priežasčių kurį laiką žmogus nemoka įmokų, jo dalyvavimas fonde nenutrūksta, o jau sukauptas lėšas specialistai ir toliau investuoja.

Sulaukus pensinio amžiaus ar bet kuriuo kitu metu panorus pasiimti savo investiciją (teisė į išmoką įgyjama sulaukus amžiaus, penkeriais metais mažesnio už amžių pensijai gauti), galima pasirinkti išmokos būdą - atsiimti visą sumą iš karto, pirkti už ją anuitetą ar gauti periodines išmokas iš pensijų fondų. Dalyviai gali ir toliau laikyti lėšas fonde net ir sulaukę pensinio amžiaus. Tokiu atveju pensijų lėšos ir toliau bus investuojamos.

Vokietijoje dalį santaupų pensiniam amžiui reguliariai atideda 54 proc. gyventojų, JAV - 41 proc., Airijoje - 38 proc., Italijoje - 36 procentai.

Ekspertai prognozuoja, kad trečios pakopos pensijų fondai Lietuvoje bus gana populiarūs ir per 2005 metus šalies rinkoje bus pasirašyta apie 30 tūkstančių sutarčių.

Vilniaus banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės teigimu, skirtingai nei Vakarų Europos šalyse, lietuviai vis dar mielai savo santaupas laiko terminuotųjų indėlių pavidalu. Simono RADINO nuotr.

Vilniaus banko įmonės "VB Investicijų valdymas" generalinis direktorius Jonas Iržikevičius atkreipia dėmesį ir į tai, kad gyventojų taupymo įpročius keis ir vis sparčiau šalyje įsibėgėjanti pensijų reforma

Martynas VAINORIUS