"Valstybės skola šių metų pabaigoje, mes manome, kad sudarys apie 40 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai ir toliau išliks viena iš mažiausių skolų Europos Sąjungoje. Labai tikiuosi, kad ateinančiais metais jau skolos santykis su BVP galės pradėti mažėti, tačiau tam turi mažėti biudžeto deficitas", - trečiadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė už finansus atsakinga ministrė.
Ji sakė besitikinti, kad šiais metais skolos augimas, palyginti su BVP, stabilizuosis. Šiuo metu esantis 40 proc. nuo BVP skolos lygis, anot I. Šimonytės, ir turėtų būti maksimali Lietuvos turimos skolos riba.
Ministrės teigimu, naujoji Vyriausybė turėtų laikytis principo gyventi pagal išgales ir neišleisti daugiau negu surenka pajamų bei nedidinti valstybės skolos, kas apsunkina ūkio augimą.
Rinkimų metais, naujos Vyriausybės formavimo ir jos darbo pradžios laikotarpiu valstybės ižde turėtų būti disponuojama pakankamomis lėšomis, kad būtų užtikrintas finansiškai sklandus valdžių pasikeitimas, išvengiant situacijų, kai naujai suformuota Vyriausybė savo darbą pradeda paveldėjusi tik einamąsias skolas be jokių finansinių išteklių.
Tai, pasak I. Šimonytės, numatyta Vyriausybės trečiadienį pritartame Finansų ministerijos pateiktame Stabilizuojamosios biudžeto politikos įstatymo projekte, kuriuo siekiama išlaikyti tvarius valstybės finansus, nepriklausomus nuo politinio ciklo. Nors siūloma, kad įstatymo projektai įsigaliotų nuo 2014 metų, faktiškai pervedimai į atsargų sąskaitą galės būti planuojami tik tada, kai tam tikslui nebus reikalinga papildomai skolintis.
"Artimiausio laikotarpio uždavinys yra subalansuoti viešuosius finansus, ir jeigu būsima Vyriausybė laikysis daugmaž tų panašių finansų tvarkymo principų, kurių laikėsi ši Vyriausybė, (...) tai tokiu atveju, manau, galime tikėtis subalansuotų finansų 2015 metais", - sakė ministrė.
Toliau, anot jos, formuojant biudžeto politiką būtina atsižvelgti į ekonomikos ciklą, ir jeigu yra galimybės, kaupti lėšas sunkesniems laikams.
Finansų ministerijos duomenimis, valstybės skola 2011 metų pabaigoje sudarė 41 mlrd. 736,3 mln. litų, arba 39,4 proc. BVP (106,006 mlrd. litų). Pernai metų pabaigoje centrinės valdžios skola sudarė 38 mlrd. 504,7 mln. litų, vietinės valdžios skola - 1 mlrd. 641,6 mln. litų ir socialinės apsaugos fondų skola - 1 mlrd. 590 mln. litų.
Valstybės skola yra ir svarbus rodiklis, norint įsivesti eurą. Kad galėtų įsivesti eurą, Lietuva turi įgyvendinti Mastrichto kriterijus. Tai reiškia, kad jos fiskalinis deficitas turi neviršyti 3 proc. BVP, valstybės skola neturi būti didesnė nei 60 proc. metinio BVP ir kita.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą