Nors buvo sukviesti Klaipėdos regiono savivaldybių, mokslo ir verslo atstovai, šie diskusijoje nebuvo itin aktyvūs. Daugiausia savo, kiek kontraversiškomis įžvalgomis dalijosi miesto Plėtros komiteto pirmininkas Simonas Gentvilas.
Investuoti neapsimoka
Pagrindinį konferencijos pranešimą S. Gentvilas pradėjo parodydamas dar 1968 parengtą tolygaus Lietuvos apgyvendinimo schemą. Joje buvo numatyta 10 pramoninių centrų, aplink kuriuos pramonė ir žmonės pasiskirstys tolygiai.
"Tai buvo įmanoma padaryti sovietinėje planavimo sistemoje, bet dabar gyvename rinkos ekonomikos sistemoje, kurioje renkasi pats verslas ir gyventojai", - aiškino S. Gentvilas.
Vis dėlto regionams augti neleidžia esama politika ir mokesčių sistema. Politikas skaičiavo, kad iš šiandien esančių 60 savivaldybių tik 7 surenka tiek lėšų, kiek jų išleidžia, o besistengiančios ir uždirbančios savivaldybės yra tarsi nubaudžiamos, kadangi iš jų uždarbio stengiamasi "išlyginti svietą", tai yra perskirstyti surenkamą gyventojų pajamų mokestį.
Esą konkrečiu Klaipėdos atveju tai atsiliepia verslui - Savivaldybei neapsimoka investuoti į verslui naudingus projektus, kadangi su tokia mokesčių sistema tiesiog neatgaunami investuoti pinigai.
"Trys produktyviausi rajonai - Klaipėdos miestas, Klaipėdos rajonas ir Vilniaus miestas yra tarp mažiausiai gaunančių pajamų rajonų, nepaistant to, kad yra darbščiausios. Pajamų struktūra dabar tokia, kad savivaldybės laipsniškai demotyvuojamos - 53 Lietuvos savivaldybės nemato reikalo investuoti ir verčiau važiuoja į Vilnių pasišnekėti su ministerijų klerkais, kadangi tai geriau, nei šnekėtis su vietos verslu, ieškoti būdų kurti naujas darbo vietas ir pritraukti investicijas", - svarstė S. Gentvilas.
Kita didelė problema, anot politiko - netolygi institucinė santvarka. Jis pasakojo, jog kažkada pusiau juokais pasiūlęs Lietuvos televiziją iškelti į Rokiškį susilaukė piktų pastabų, tačiau tokiose šalyse, kaip Švedija ar Norvegija, normalu valstybines įstaigas iškelti į mažus ir nuo centrų nutolusius miestus.
Kodėl? S. Gentvilas paaiškina paprastai: viešasis sektorius atsiradęs provincijoje pritrauktų masę jaunų profesionalų, o paskui juos ateitų ir verslas, kadangi natūralu, jog jis aplimpa valstybines struktūras.
Profesionalai lieka sostinėje
Šnekėdamas apie regionus S. Gentvilas pabrėžė, jog turėtume mąstyti kad esame ne Kauno ar Vilniaus, tačiau kitų Baltijos regiono pramonių centrų - Gdansko, Rygos ar Ventspilio konkurentai.
"Klaipėdai reikia mąstyti, kad mes esame Baltijos regiono miestas, o ne konkurentas kitiems Lietuvos miestams. Tačiau paradoksalu, kad esame raktas į energetinę nepriklausomybę, tačiau didieji protai energetikos srityje yra įsikūrę Kaune ir Vilniuje", - šnekėjo politikas.
Šiuo metu pastebima tendencija, kad iš Klaipėdos išsikrausto pagrindiniai sprendžiantieji asmenys - nebėra teisininkų kontorų su 10 ir daugiau specialistų, nėra veiksmingų viešųjų ryšių, rinkodaros agentūrų, o didžiulių ir Klaipėdoje veikiančių įmonių vadovybės išsikėlusios į Vilnių.
"Klaipėda turėtų tapti ne gama miestu, bet sprendžiančiuoju. Pavyzdžiui Barselona ar Roterdamas nėra sostinės, tačiau tapo pasauliniais centrais, kadangi atrado savo sėkmės šaltinius", - šnekėjo S. Gentvilas.
Norint atrasti savo sėkmės šaltinį politikas siūlo išsikelti tikslus.
Visų pirmiausia reikėtų stabilizuoti demografinę padėtį. Gyventojų skaičius sparčiai menksta (visame regione per 15 metų dingo beveik 50 tūkst. gyventojų), o pensininkų padvigubėjo.
"Yra miestai, kuriuose gyvena profesionalai ir įmonės. Klaipėda buvo miestas, į kurį žmonės atvažiuodavo dėl įmonių, bet jei norime pritraukti verslo kūrėjų, talentų, bankų vadovus iš Vilniaus ar Rygos, turime sukurti malonią erdvę gyvenimui, o iš paskos atvažiuos įmonės. Dabar vyksta atvirkštinis procesas. Vilniuje įmonės kuriasi dėl to, kad yra darbuotojai ten ir malonu gyventi", - tikino pranešėjas.
Iš ekonominės pusės politikas siūlo vengto praktikos investuoti į objektus - mokyklas, kultūros įstaigas ir pan., jei jos neneša pridėtinės vertės. Esą pirmiausia verslo variklis būtų investicijos į infrastruktūrą.
Be visa to, skaičiuojama, jog viena pramonės darbo vieta kituose sektoriuose sukuria papildomas 4 darbo vietas, tačiau klausimas, ar tai išnaudojama. Savivalda turėtų stengtis pritraukiant verslą, kuris aptarnautų didžiąsias pramonės įstaigas.
"Kaip pavyzdį galima imti "Philip Morris". Kyla klausimas, kiek jie persamdė darbuotojų ir paslaugų Klaipėdos regione. Išties - gana mažai. Turime žiūrėti, ką regionas gali padaryti, kad įsikurtų įmonės, kurios galėtų aptarnauti didžiąsias regiono įmones", - sakė S. Gentvilas, pridūręs, jog tokių paslaugų pramonininkai ieško kituose miestuose ar net užsienyje.
Niekas neruošia specialistų
Beje, nemažai problemų vystant regionus kyla ir dėl mokslo įstaigų išsidėstymo. Dar 1991 metais Klaipėda save užsimojo tituluoti kaip universitetinį miestą, tada įsikūrė universitetas, tarptautinės ir privačios mokyklos. Anot S. Gentvilo, tuo keliu turime eiti ir toliau, kadangi regionas turi 15 proc. Lietuvos gyventojų, tačiau tik 8 proc. visų Lietuvos studentų.
Klaipėdoje galima išskirti kelias svarbiausias pramonės šakas, tarp kurių - medienos ir chemijos pramonė.
"Medienos pramonė Klaipėdoje yra tarp didžiausių pramonės rūšių, tačiau mes mokslo įstaigose neruošiame tokių specialistų, jie mokosi kituose miestuose. Regione vystomi didžiausi energetikos objektai, tačiau specialistai taip pat neruošiami. Arba chemijos pramonė, kuri irgi tarp didžiausių, tačiau specialistų nėra", - keista padėtimi stebėjosi politikas.
Kiek vėliau jam antrino ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, kuris taip pat pastebi problemų švietimo sistemoje.
"Susidaro įspūdis, kad ten tokie uždari rateliai ar būreliai, kurie atitrūkę nuo gyvenimo. Kol neišmirs tie visi klanai, niekuomet nieko gero su mokslu nebus", - aštriai šnekėjo valdininkas.
Konferencijoje dalyvavusi Klaipėdos universiteto mokslo ir inovacijų skyriaus atstovė Loreta Staškūnienė bandė atremti šiuos svarstymus.
"Nesame nei užsidarę, nei atsiskyrę. Bendraujame su verslu ir pramone, ypač jūriniais verslais. Absolventai dirba įmonėse, sėkmingai kuria verslus. Veikia daug įvairių finansavimo schemų, skatinančių startuolius - jų yra, tik palyginti, nedaug. Daugiausiai einame į jūrines specialybes, energetiką, mums trūksta chemijos, medienos pramonės pramonės", - pripažino universiteto atstovė, vėliau patvirtinusi, kad trūksta ir informacinių technologijų studentų, tačiau esą daroma tiek, kiek įmanoma.
Skatins europinėmis lėšomis
Dar pernai paskelbta, kad skirstant ateinančių 6 metų Europos Sąjungos pinigus, pirmenybę teikti numatyta verslui regionuose skatinti. Naujai programai "Regionai LT" iki 2020 metų bus skirta apie 87 milijonus eurų, įmonės taip pat esą galės naudotis kitomis paramos galimybėmis. Vertinant paraiškas, pasak Ūkio ministerijos, regionų įmonėms bus teikiama pirmenybė.
"Numatome daugybę papildomų kriterijų, kurie bus nukreipti į tas įmones, kurios kurs ne paprastas darbo vietas su nedideliu darbo užmokesčiu, bet tas, kurios kurs kokybiškas darbo vietas regionuose. Tai yra bent jau atitinkančių šalies vidutinį šalies darbo užmokestį", - LRT televizijos naujienų agentūrai tuomet sakė Ūkio ministerijos ES paramos koordinavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Gintas Kimtys.
Verslas stringa dėl biurokratijos
Liepą Klaipėdos pramonininkų asociacijos atlikta apklausa patvirtino, kad uostamiesčio verslas į ateitį žiūri optimistiškai - planuoja plėtrą, neieško pigesnės darbo jėgos, bet laukia iš miesto valdžios aiškesnės strategijos ir ragina sparčiau ieškoti investuotojų.
Absoliuti dauguma apklaustųjų įmonių vadovų planuoja plėsti verslą ir kurti naujas darbo vietas, tačiau susiduria su tam tikrais sunkumais: trūksta kvalifikuotų specialistų, miesto centre įsikūrusios įmonės susiduria su teritorijos trūkumu.
Be kita ko įmonių vadovai pažymėjo, kad verslo plėtra stringa ir dėl per ilgų dokumentų derinimo procesų, teritorijų planavimo procedūrų ir sprendimų priėmimų savivaldybėje, šalies politinės situacijos. Vadovai pažymėjo, kad norėtų iš savivaldybės aktyvesnių veiksmų pritraukiant investuotojus ir tam siūlo skirti tikslinius etatus. Be kita ko verta pagalvoti apie mažesnius įpareigojimus norintiems investuoti. Įmonių vadovai iš miesto valdžios laukia ir aiškesnės miesto ekonominės plėtros strategijos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą