Ieškoma būdų vaduoti anksčiau laiko masiškai ruduojančius kaštonus

Nediduko, vos kelių milimetrų drugio – kaštoninės keršakandės – lervos Kauno kaštonų lapus kremta maždaug aštuntus metus. Medžiai ima ruduoti jau liepą. Savivaldybė antrus metus bando gelbėti kaštonus – ant jų kabina specialias gaudykles. Joms ir lapams rudenį grėbti skirta 80 tūkstančių litų.

„Šįmet klimatinės sąlygos yra palankesnės plisti ir daugintis kenkėjams ir visoms kitoms ligoms, todėl šiais metais medžiai yra labiau paveikti“, – teigia Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus specialistė Jurga Pakrosnienė.

Mokslininkai sako, iš Balkanų atkeliavusių keršakandžių gaudyklės labiau naudingos apskaitai, o ne kovai su kenkėjais – esą į jas papuola tik patinėliai. Veiksmingesnis būdas kovoti su šiais kenkėjais – rudenį sugrėbti kaštonų lapus.

„Šitų kandelių niekas nepažįsta, net mūsų paukščiai jomis nelabai maitinasi, kadangi tai nematytas Lietuvoje drugelis. Ir jų labai daug: jei porelė per du metus gali pusantro milijono palikuonių palikti, tai, įsivaizduojate, kiek jų čia skraido“, – sako A. Stulginskio universiteto Biologijos ir augalų biotechnologijos instituto darbuotojas prof. dr. Algimantas Feliksas Žiogas.

Kaštonai kenčia ne tik nuo keršakandžių – juos, kaip ir kitus miesto medžius, šią karštą vasarą puola įvairios ligos.

Todėl savivaldybei ir Vytauto didžiojo universiteto Kauno botanikos sodui pasirašius sutartį, mokslininkai pradėjo tirti medžių kenkėjus ir ligas bei ieškos būdų, kaip medžius gydyti. Tyrimai, planuojama, truks dvejus metus.