Informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija

Mokesčių mokėtojų dėmesiui

Informacija asmenims naujai įsiregistravusiems PVM mokėtojais

Atsižvelgiant į PVM įstatymo sudėtingumą bei siekiant padėti PVM mokėtojams teisingai taikyti šio įstatymo nuostatas, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija rengia nemokamus seminarus PVM klausimais naujai įsiregistravusiems PVM mokėtojais. Seminarai vyksta kiekvieno mėnesio pirmąją darbo dieną. Išsamesnė informacija ir registracija į seminarus: telefonu Klaipėdoje 469 220.

Informacija PVM ir kitais mokestiniais klausimais taip pat yra teikiama:

Automatinėje skambučių nukreipimo sistemoje, telefonu Klaipėdoje: 469 220 (1), (2), (3), (4). Konsultavimo telefonu laikas: I-IV 8-17 val., V 8-15 val. Pietų pertrauka 12-13 val.

Konsultuojant asmeniškai adresu: Klaipėda, H. Manto 2, I aukštas, 103, 104, 105, 107 kab. Priėmimo laikas: II 8-12 val., III 13-17 val., IV 8-12 val., pirmadieniais ir penktadieniais interesantai nepriimami. Pietų pertrauka 12-13 val.

Galima siųsti ir klausimus raštu klasikiniu paštu adresu: H. Manto 2, LT-92138, Klaipėda.

Klausimai priimami ir elektroniniu paštu: [email protected]. Dėl akcizų - [email protected].

Pateikiant raštišką klausimą klasikiniu arba elektroniniu paštu, klausėjas turi nurodyti savo vardą pavardę arba įmonės pavadinimą, adresą, įmonės kodą (jei klausia įmonė) bei kontaktinį telefoną. Jei asmuo klausia už kitą asmenį, tai prie klausimo turi būti pateikta įgaliojimo teikti klausimus už kitą asmenį kopija.

Naujovė

Nuo 2004 m. yra sudaryta galimybė teikti mokesčių deklaracijas elektroniniu būdu (internetu). Visi mokesčių mokėtojai - juridiniai ir fiziniai asmenys jau gali teikti mokesčių deklaracijų formas elektroniniu būdu, t.y. kompiuteriu užpildytas formas internetu. Prieš teikiant deklaracijas elektroniniu būdu, reikia vietos mokesčių inspekcijoje užsiregistruoti elektroninio deklaravimo sistemos (sutrumpintai - EDS) vartotoju ir sudaryti elektroninio deklaravimo sutartį.

Išsamesnė informacija internete adresu: http://deklaravimas.vmi.lt.

Telefonas pasiteiravimui dėl elektroninio deklaravimo sutarčių sudarymo Klaipėdoje: fiziniams asmenims - 257 138, juridiniams asmenims - 380 849.

Sutartys taip pat sudaromos Klaipėdos AVMI teritoriniuose skyriuose Neringoje, Gargžduose, Palangoje, Kretingoje, Skuode ir Šilutėje.

Fiziniai asmenys, kurie yra interneto bankininkystės paslaugų vartotojai, sutartis gali sudaryti elektroniniu būdu ir šiuo atveju jiems nebereikia atvykti į mokesčių inspekciją.

Informacija Klaipėdoje dėl programinės įrangos instaliavimo: 469 209, 469 347.

Informacija elektroniniu paštu: [email protected].

Išsamesnė informacija teikiama internete: http://deklaravimas.vmi.lt arba telefonais Klaipėdoje: 380 849, 257 138.

Teisės aktai dėl PVM ir kitų mokestinių klausimų skelbiami

LR Seimo interneto svetainėje www.lrs.lt. Čia skelbiami visi LR įstatymai ir poįstatyminiai aktai.

VMI interneto svetainėje www.vmi.lt. Čia patalpinti teisės aktai mokestiniais klausimais.

Mokestinių teisės aktų komentarai, paaiškinimai - VMI interneto svetainėje www.vmi.lt.

Europos Sąjungos (ES) teisės aktai lietuvių kalba: www3.lrs. lt/n/eu/DPaieskaeu.html.

ES valstybių narių PVM mokėtojų kodų tikrinimas: http://europa.eu. int/comm/taxation_customs/vies/en/vieshome.htm

Kitos naudingos internetinės nuorodos

Muitinės departamentas (informacija muitų, muitinės procedūrų ir pan. klausimais): www.cust.lt;

Valstybinė socialinio draudimo fondo valdyba (informacija socialinio draudimo klausimais): www.sodra.lt;

Valstybinė darbo inspekcija (informacija darbo santykių, darbo saugos ir pan. klausimais): www.vdi.lt;

ES oficiali svetainė (ES teisės aktai, naujausia informacija apie ES, yra ir lietuvių kalba): www.europa.eu.int;

Valstybės įmonė "Registrų centras": www.kada.lt;

Mokesčių surenkamoji sąskaita

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 8872916), Klaipėdos miesto skyriaus - sąskaitos Nr.: LT11 7300 0100 0233 1059, AB bankas "Hansabankas", banko kodas 73000.

Pridėtinės vertės mokesčio įmokų kodai

Juridinių asmenų - 3411;

Fizinių asmenų (neįskaitant ūkininkų) - 3431;

Ūkininkų - 3441.

Pasitikėjimo telefonas

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija skelbia pasitikėjimo telefoną Nr. (8 46) 46 92 66, kuris veikia visą parą (galima palikti žinutę atsakiklyje).

Skambinkite, jei norite užkirsti kelią tiems, kurie vengia mokėti mokesčius, užsiima nelegaliu darbu, trukdydami doram ir sąžiningam verslui.

Klausiate - atsakome

Kaip užsienyje atlikti nekilnojamųjų daiktų statybos ir remonto darbai apmokestinami PVM?

Pastaruoju metu iškyla daug klausimų dėl PVM įstatymo taikymo, kai Lietuvos įmonės PVM mokėtojos užsienio šalyse atlieka nekilnojamųjų daiktų statybą bei (arba) remontą (pvz. pastatų, butų statyba/remontas). Paaiškiname, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kai nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų statybos paslaugos yra atliekamos ne Lietuvos teritorijoje, tai tokios paslaugos yra ne PVM objektas, nepriklausomai nuo to kas yra šių paslaugų užsakovas. Nekilnojamųjų daiktų remonto darbai yra priskiriami prie statybos darbų, todėl šios paslaugos apmokestinamos taip pat kaip ir nekilnojamųjų daiktų statybos darbai.

Vadinasi, kai Lietuvos įmonė PVM mokėtoja atlieka nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų remonto darbus bet kurioje užsienio šalyje ir išrašo sąskaitą bet kuriam asmeniui, už šiuos darbus nėra skaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis, t.y. ši paslauga yra ne PVM objektas. Tačiau įmonė privalo turėti įrodymus, kad nekilnojamojo pagal prigimtį daikto statybos/remonto paslauga atlikta ne Lietuvoje. Pagrindiniais įrodymais gali būti: statybos darbų sutartis tarp Lietuvos įmonės ir užsakovo, darbų priėmimo aktai, įmonės vadovo įsakymas dėl darbuotojų komandiravimo atlikti statybos/remonto darbus užsienyje, komandiruotės išlaidų dokumentai ir pan. Jei įmonė neturės visų išvardintų dokumentų, mokesčių administratorius, atsižvelgiant į pateiktų dokumentų informatyvumą ir įmonės patikimumą, gali nuspręsti pareikalauti pateikti kitus papildomus atliktų paslaugų atlikimą patvirtinančius dokumentus.

Ar pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 įstatymas Nr. IX-1007, Žin., 2002, Nr. 73-3085; toliau - GPMĮ) nuostatas, Lietuvoje įsigijus verslo liudijimą verstis individualia veikla, užsienio valstybėje gautos pajamos gali būti laikomos gyventojo individualios veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, pajamomis?

Nuolatiniam Lietuvos gyventojui Lietuvoje išduotas verslo liudijimas suteikia teisę verstis individualia veikla tik Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarime Nr. 1797,,Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams tvarkos'a6 (Žin., 2002, Nr. 112-4992) nustatyta, kad verslo liudijimą nuolatiniam Lietuvos gyventojui išduoda apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyrius, kurio teritorijoje gyventojas turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Išduotas verslo liudijimas suteikia teisę verstis tam tikros rūšies veikla (atsižvelgiant į veiklos rūšį) arba neribojant veiklos teritorijos, t.y. visoje Lietuvos Respublikoje, arba ribojant veiklos teritoriją, t.y. arba visoje Lietuvoje, išskyrus Lietuvos Respublikos miestus, arba tik nurodytuose Lietuvos Respublikos miestuose.

Vadinasi, nuolatinis Lietuvos gyventojas, įsigijęs verslo liudijimą, metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje deklaruoti savo uždirbtas pajamas kaip individualios veiklos, kuria verstasi turint verslo liudijimą, pajamas gali tik tuo atveju, jeigu tokią veiklą mokestiniu laikotarpiu jis vykdė Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas individualią veiklą vykdo užsienio valstybėje ir ten gauna pajamų, tai toks gyventojas, prieš išvykdamas į užsienio valstybę, Lietuvoje turi įsiregistruoti Mokesčių mokėtojų registre kaip individualią veiklą vykdantis asmuo, tada tokio gyventojo vykdant individualią veiklą užsienio valstybėje gautos pajamos Lietuvoje bus priskiriamos individualios veiklos pajamoms, kurioms pagal GPMĮ nuostatas taikomas 33 proc. (jeigu iš individualios veiklos pajamų leidžiami atskaitymai atimami) arba 15 proc. (jeigu iš individualios veiklos pajamų leidžiami atskaitymai neatimami) pajamų mokesčio tarifas.

Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas gauna pajamų iš individualios veiklos užsienio valstybėje ir Mokesčių mokėtojų registre Lietuvoje jis nėra įsiregistravęs kaip individualią veiklą vykdantis gyventojas, nuo tokių užsienio valstybėje gautų pajamų (atsižvelgiant į gautų pajamų rūšį) pagal GPMĮ 6 straipsnio nuostatas jis privalo mokėti 33 proc. arba 15 proc. pajamų mokestį.

Individuali (personalinė) įmonė pardavė prekes UAB. Bendrovė uždelsė atsiskaityti. Pardavėja iš pirkėjo pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą už pavėluotą mokėjimą pareikalavo sumokėti palūkanas. Ar gautos (sumokėtos) palūkanos priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms?

Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau - MVPĮ) tikslas - reglamentuoti palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, taip pat nustatyti kreditoriaus teises, kai apmokama pavėluotai. MVPĮ nustatyta palūkanų norma yra vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma, padidinta 7 procentiniais punktais. MVPĮ taip pat yra nustatyta, kada kreditorius įgyja teisę į šias palūkanas.

MVPĮ vertintinas kaip specialusis įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262; toliau - CK) atžvilgiu. MVPĮ nustatytos palūkanos savo esme atitinka CK numatytas palūkanas už prievolės nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pvz. CK 6.37, 6.210, 6.261), kurios savo esme atlieka kompensavimo, o ne mokėjimo funkciją. Šiomis palūkanomis yra išreiškiami minimalūs, įstatymo įtvirtinti nuostoliai, kuriuos patiria kreditorius, kai skolininkas naudojasi jo pinigais (LR CK 6.261 str.). Kreditoriui nereikia įrodyti, jog laiku neįvykdžius prievolės, jis patyrė nuostolių, kadangi įstatymu yra pripažįstami jo nuostoliai, atsirandantys dėl pavėluotų atsiskaitymų.

Palūkanos, numatytos MVPĮ, iš esmės skiriasi nuo palūkanų, įvardintų Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992; toliau - PMĮ) 2 str., kur jos apibrėžiamos kaip atlyginimas už pinigų skolinimą. Todėl mokėjimai, gauti kaip palūkanos pagal MVPĮ, pelno mokesčio tikslais palūkanomis nelaikomi.

MVPĮ numatytų palūkanų santykis su sutartyse tarp komercinių sandorių šalių numatytomis baudomis ar delspinigiais sprendžiamas analogiškai įskaitinėms netesyboms (CK 6.73 str.), t. y. palūkanos būtų atlyginamos tiek, kiek jų nepadengia delspinigiai ar baudos, o baudos ar delspinigiai - kiek jų nepadengia minėtos palūkanos. Šiuo atveju palūkanos būtų priskiriamos vieneto neapmokestinamosioms pajamoms pagal PMĮ 12 str. 8 punktą.

Kadangi šios palūkanos yra tik minimalūs nuostoliai, todėl jei būtų įrodyta, jog patirti nuostoliai yra didesni nei palūkanos, apskaičiuotos pagal MVPĮ, tai nuostoliai (žala) galėtų būti priteisti. Tačiau bet kokiu atveju palūkanos, skaičiuojamos pagal MVPĮ, būtų įskaitomos į kreditoriaus patirtus nuostolius. Vienetui pareiškus reikalavimą kreditoriui dėl nuostolių (žalos) atlyginimo, MVPĮ numatytos palūkanos bus laikomos nuostolių (žalos) dalimi ir priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms pagal PMĮ 12 str. 12 punktą.

Visais atvejais išmokamos MVPĮ nustatytos palūkanos priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams pagal Pelno mokesčio įstatymo 31 str. 1 dalies 3, 11 punktus.

Likviduojama individuali įmonė. Individualios įmonės vardu įsigytas turtas perduodamas savininkui. Ar šis perduotas turtas apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu?

Gyventojai, apskaičiuodami apmokestinamąsias pajamas GPMĮ nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka turi iš naujo apibūdinti pajamas ar išmokas.

Pajamų arba išmokų apibūdinimo iš naujo taisyklės patvirtintos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1575 ,,Dėl Pajamų arba išmokų apibūdinimo iš naujo taisyklių patvirtinimo'a6 (Žin., 2003, Nr. 116-5289, toliau - Taisyklės). Taisyklės pradedamos taikyti, apskaičiuojant 2004 metais prasidėjusio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių gyventojų apmokestinamąsias pajamas.

Taisyklės nustato atvejus, kuriais pajamos arba išmokos apibūdinamos iš naujo. Pajamoms arba išmokoms, apibūdintoms iš naujo pagal šias Taisykles, taikomos GPMĮ nustatytos apmokestinimo taisyklės atsižvelgiant į šių iš naujo apibūdintų pajamų arba išmokų pobūdį.

Apskaičiuojant gyventojų apmokestinamąsias pajamas, pagal Taisyklių nuostatas apibūdinamos iš naujo:

- individualių įmonių savininkų pajamos, gautos įmonės likvidavimo atveju;

- žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) ar kredito unijų nario (pajininko) pajamos, gautos jam išstojus iš šių bendrovių (kooperatyvų) ar kredito unijų.

Taigi pajamos, gautos individualios įmonės likvidavimo atveju, laikomos individualios įmonės savininko ne individualios veiklos turto pardavimo arba kitokio perleidimo nuosavybėn pajamomis. Šios pajamos apmokestinamos pagal GPMĮ nuostatas, taikomas ne individualios veiklos turto pardavimo arba kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų apmokestinimui.

Pagal GPMĮ 6 str. 2 d. 9 punkto nuostatas, ne individualios veiklos turto pardavimo arba kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. pelno mokesčio tarifą (žr. GPMĮ 6 str. 2 d. 9 p. komentarą).

Turto pardavimo pajamomis laikoma gauto turto tikroji rinkos kaina nuosavybės teisės perleidimo dalyviui dieną. Turtas pagal GPMĮ nuostatas - tai kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai ir išvestinės finansinės priemonės (būsimas sandoris, išankstinis sandoris ar pan.), kitas nematerialus turtas. Tikroji rinkos kaina - suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba kuria, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimas.

Kadangi turtas, kurį individualios įmonės savininkas gavo jos likvidavimo atveju, buvo įsigytas ne savininko, o įmonės vardu, todėl apskaičiuojant tokias apibūdintas minėto savininko ne individualios veiklos turto pardavimo pajamas, iš gauto turto tikrosios rinkos kainos negali būti atimama turto įsigijimo kaina, tačiau tokiu atveju gali būti atimami neatsiimti savininko įnašai į minėtą įmonę, jeigu šie įnašai (ar jų dalis) nebus grąžinami įmonės savininkui pinigais.

Pavyzdys

1. Likviduojant individualią įmonę X 2004 m. vasario mėnesį, individualios įmonės savininkui Y perduodamas likęs įmonės turtas - automobilis, kurio tikroji rinkos kaina perdavimo metu - 30 000 Lt. Kito turto individuali įmonė neturi. Perdavimo dieną individualios įmonės savininko įnašas į įmonę, kuris nebuvo atsiimtas - 25 000 Lt.

Todėl, apskaičiuojant individualios įmonės savininko pajamas, iš automobilio tikrosios rinkos kainos (30 000 Lt) atimama minėta savininko neatsiimto įnašo vertė (25 000 Lt).

Vadinasi, individualios įmonės savininko Y pajamos, gautos įmonės likvidavimo atveju - 5 000 Lt (30 000 Lt - 25 000 Lt ). Šios pajamos (5 000 Lt) apmokestinamos taikant 15 proc. mokesčio tarifą.

2. Likviduojant individualią įmonę X 2004-02-12, individualios įmonės savininkui Y perduodamas likęs įmonės turtas - automobilis, kurio tikroji rinkos kaina perdavimo metu - 30 000 Lt ir kasoje esantis grynų pinigų likutis 5000 Lt. Individualios įmonės savininko neatsiimti įnašai iki 2004-02-12 sudarė 25000 Lt. Turto perdavimo dieną individualios įmonės savininko neatsiimtas įnašas į įmonę sudarys - 20 000 Lt (25000 - 5000 Lt), neįskaitant pinigais susigrąžintos įnašo 5000 Lt dalies. Todėl, apskaičiuojant individualios įmonės savininko pajamas, iš automobilio tikrosios rinkos kainos (30 000 Lt) gali būti atimama tik minėta savininko neatsiimto įnašo vertė (20000 Lt).

Vadinasi, individualios įmonės savininko Y pajamos, gautos įmonės likvidavimo atveju - 10000 Lt (30 000 Lt - 20 000 Lt ). Šios pajamos (10000 Lt) apmokestinamos taikant 15 proc. mokesčio tarifą.

Dėl PVM sąskaitų faktūrų išrašymo degalinėse

Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 78 ir 80 straipsnių pakeitimo įstatymą (Žin., 2004, Nr. 117-4370) nuo 2004-07-29 mažmeninėje degalų (variklių benzino, dyzelinių degalų, suskystintų dujų) prekyboje, parduodant prekes ir paslaugas, išduotas kasos aparato kvitas (toliau-kvitas) yra laikomas (pripažįstamas) PVM sąskaita faktūra, jeigu jis atitinka tokias sąlygas:

1. Prekių (paslaugų) kaina (įskaitant PVM), nustatyta viename kvite, neviršija 500 litų.

2. Kvite atspausdintas rekvizitas (rekvizitai), pagal kurį (kuriuos) galima identifikuoti prekių (paslaugų) pirkėją. Tokiu rekvizitu gali būti laikomas pirkėją identifikuojančios kortelės numeris, kodas ar kitas pirkėją identifikuojantis duomuo (pvz., PVM mokėtojo kodas). Identifikuojančiomis kortelėmis laikomos degalinės, kredito įstaigų išduotos atsiskaitymo kortelės, nuolaidų kortelės ar kitos pirkėją identifikuojančios kortelės, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu (grynaisiais, pagal sudarytas kreditines sutartis ar pan.) degalinėje pirkėjas atsiskaito už įsigytus degalus ir kitas prekes (paslaugas). Tai turi būti tokios kortelės, kurios išduotos konkrečiam asmeniui. Pirkėją identifikuojantis rekvizitas kvite jokiu būdu negali būti įrašytas ranka, tai turi būti atlikta kvitą suformavusiomis techninėmis priemonėmis.

3. Kvite nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 patvirtintoje Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkoje (Žin., 2002, Nr. 82-3522) nustatyti kvitui privalomi rekvizitai, t. y.:

1. kvito antraštė (ūkio subjekto pavadinimas, kasos aparato įrengimo adresas ir pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas);

2. kvito eilės numeris, išdavimo data ir laikas;

3. prekės (paslaugos) pavadinimas;

4. prekės (paslaugos) kaina;

5. prekių (paslaugų) kiekis;

6. visa mokėtina suma;

7. pridėtinės vertės mokesčio suma;

8. iš asmens gauta suma;

9. grąža;

10. fiskalinis logotipas ir unikalus kasos aparato numeris.

Jei degalinėse išduotas kvitas atitinka aukščiau nurodytas sąlygas, jis laikomas PVM sąskaita faktūra, pagal kurią PVM įstatymo nustatyta tvarka galima daryti PVM atskaitą. Tačiau šalių susitarimu pardavėjas gali išrašyti vieną per mėnesį parduotų prekių (paslaugų) PVM sąskaitą faktūrą, nepriklausomai nuo to, kokia prekių (paslaugų) vertė (įskaitant PVM) nurodyta kasos aparato kvite.

Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad kvitų, kurie bus laikomi PVM sąskaitomis faktūromis, nereikės registruoti Gaunamų ir Išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registruose, tačiau tiek pirkėjas, tiek pardavėjas turės saugoti PVM įstatymo nustatyta tvarka (10 metų).

Tuo atveju, jeigu kvite bus nurodytas pirkėją identifikuojantis rekvizitas ir kiti privalomi kvitui rekvizitai, tačiau nurodyta degalų ir kitų prekių (paslaugų) suma (su PVM) viršys 500 litų, toks kvitas nebus laikomas PVM sąskaita faktūra ir degalinė visai kvite nurodytai sumai privalės išrašyti PVM sąskaitą faktūrą. Tokia PVM sąskaita faktūra pirkėjo prašymu galės būti išrašoma ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo parduoti degalai ar kitos prekės (paslaugos), 10 dienos.

Už 2004 m. liepos 1-28 dienomis degalinėse įsigytus degalus ir kitas prekes (paslaugas) pagal atsiskaitymui naudojamas pirkėją identifikuojančias korteles pirkėjo prašymu dar turės būti išrašyta PVM sąskaita faktūra ne vėliau kaip iki rugpjūčio 10 dienos.

Primename, kad iki 2004-10-31 degalų pardavėjai pirkėjams, neturintiems identifikacinių kortelių, dar turės galimybę išrašyti vieną per mėnesį parduotų degalų PVM sąskaitą faktūrą. (VMI prie FM įsakymas 2004-04-23 Nr. VA-58).

Primename

Nuo 2004 m. gegužės 1 d. nustatyta nauja PVM deklaracijos forma - FR0600, kuri pakeitė iki tol teikiamą formą FR0335. Todėl, deklaruojant PVM už 2004 m. gegužės ir vėlesnius mėnesius, visi PVM mokėtojai privalo naudoti tik naujos formos PVM deklaraciją - FR0600. Senoji PVM deklaracijos forma - FR0335 nebegalioja ir nebepriimama. Naujos formos PVM deklaraciją turi teikti ir tie PVM mokėtojai, kurie PVM deklaruoja kas pusmetį ir tie, kurie tikslina ankstesnių mokestinių laikotarpių duomenis. Pavyzdžiui, įmonė, kuriai mokestinis laikotarpis yra kalendorinis pusmetis, PVM už pirmąjį 2004 m. pusmetį privalo deklaruoti, pateikdama naująją PVM deklaracijos formą, t.y. FR0600. Jeigu įmonė šiuo metu tikslina balandžio mėnesio duomenis, tai ji taip pat turi teikti naujos formos PVM deklaraciją - FR0600.

Tie PVM mokėtojai, kurie, už 2004 m. gegužės ir vėlesnius mėnesius, pateikė senos formos PVM deklaracijas FR0335, turi nedelsiant pateikti vietos mokesčių inspekcijai naująją PVM deklaracijos formą - FR0600.

Naujos formos PVM deklaracijos FR0600 naudojimo ir užpildymo tvarka yra patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2004-03-01 įsakymu Nr. VA-29 (Žin., 2004, Nr. 46-1545).

Klaipėdos apskrities VMI Švietimo ir konsultavimo skyrius