Iš stintų šiemet liko tik kvapas

Iš stintų šiemet liko tik kvapas

Pavasarinis stintų laimikis pamario žvejams atnešė tik didžiulį nusivylimą ir nemažus nuostolius. Šiais metais lietuvių mėgstamos šviežiais agurkais kvepiančios žuvies sugauta tik apie pusšimtis tonų. Tiek mažai stintų pamaryje sužvejota tik prieš beveik tris dešimtmečius.

Nederlingi metai

Kad šių metų stintų „derlius“ gali būti negausus, prognozavo ne tik mokslo vyrai.

Vasario viduryje Palangoje vyksiančiai tradicinei stintų šventei kurorto verslininkai atsargas pradėjo kaupti dar prieš kelias savaites.

Ne be pagrindo baimintasi, kad gali pasikartoti pats blogiausias scenarijus - prieš dešimtmetį per šią šventę stintos keptos tik vienoje vietoje.

„Žinojome, kad laimikis bus mažesnis nei praėjusiais metais, bet tikrai nesitikėjome, kad stintų žvejai sugaus tiek mažai“, - kalbėdama su „Respublika“ nusivylimo neslėpė 40 žuvininkystės įmonių vienijančios asociacijos „Lampetra“ vadovė Siga Jakubauskienė.

Iš viso šiais metais stintas Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose žvejoja 23 įmonės. Iki šiol visos jos sugavo tik apie 49 tonas šios žuvies.

Net trečdalis šio kiekio - nelabai vertinamos smulkiosios stintelės.

Stintas iki gegužės vidurio dar žvejos kelios žvejų brigados, tačiau, S.Jakubauskienės teigimu, situacijos tai nė kiek nepakeis, nes bendras laimikis pačiu geriausiu atveju gali padidėti ne daugiau kaip 4-5 tonomis.

„Mūsų asociacija įkurta dar 1993 metais. Ir daugelis žvejų joje yra nuo pat jos egzistavimo pradžios. Visi jie sunkiai prisimena, kad dar kada būtų tiek mažai stintų. Sako, kad panašus laimikis buvo tik 1986-ųjų pavasarį“, - teigė S.Jakubauskienė.

„Lampetros“ duomenimis, praėjusiais metais stintų laimikis pamaryje buvo kelis kartus gausesnis. Jų žvejai verslininkai sugavo apie 255 tonas.

Tuo metu užpernai - net 453 tonas. O 2011-aisiais - tik apie 115 tonų, 2010 metais - apie 158 tonas.

Skaičiuoja nuostolius

Teigiama, kad kelis pastaruosius metus net apie 70 procentų visų stintų sugauta Skirvytės upėje, Šilutės rajone.

Todėl už teisę gaudyti jas būtent šioje upėje šiemet ir mokėta daugiausia. Tikėdamiesi uždirbti, žvejai negailėjo net iki 10 tūkst. litų.

„Dar gerai, kad kainos buvo ne tokios didelės, kaip kai kas galvojo. Kitaip būtume visai prapuolę. Ar žvejai uždirbo? Ką jūs, net neatsipirko išlaidos. Tie, kurie žvejojo tik stintas, laukia kitų metų ir tikisi, kad pavyks bent kompensuoti nuostolius. Juk teko ir darbuotojams atlyginimus mokėti, ir mokesčius valstybei, kuri net žvejybos įrankius apmokestino. Kuršių mariose žvejojančios įmonės dar tikisi, kad metus išgelbės rudeninė žvejyba“, - pesimistines žvejų nuotaikas perteikė S.Jakubauskienė.

Kaltas potvynis ir uostas

Žvejų teigimu, stintų šiemet sumažėjo dėl dviejų pagrindinių priežasčių.

„Pirmiausia - dėl žemo vandens. Juk šiemet pamaryje nebuvo potvynio. Ir dėl Klaipėdos jūrų uosto gilinimo darbų, tarp jų ir susijusių su Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo ties Kiaulės Nugaros sala statyba. Juk uosto dugnas gilinamas nuo 4 iki 14 metrų, tad nieko nuostabaus, kad iš Baltijos jūros patenkantis sūrus vanduo stumia gėlavandenes žuvis toliau. O kur dar polių kalimas. Juk jei jau klaipėdiečiai naktį dėl skleidžiamo triukšmo negalėjo miegoti, tai galima tik įsivaizduoti, kaip šis triukšmas baidė žuvis. Kas tuo netiki, siūlyčiau atlikti paprastą eksperimentą ir pabelsti į akvariumą“, - tvirtino „Lampetros“ vadovė.

Rusnėje gyvenantis ekologijos mokslų daktaras Arvydas Švagždys pritaria pamario žvejams, kad įtakos stintų sumažėjimui turėjo darbai Klaipėdos jūrų uoste.

„Žuvys labai stipriai reaguoja į garsą. Šimtu procentų to tvirtinti negaliu, bet žmogaus veikla uoste tikrai turėjo neigiamas pasekmes pradinei stintų migracijai iš Baltijos jūros į Kuršių marias“, - konstatavo A.Švagždys, kuris dar šių metų pradžioje prognozavo, kad tokio pavasarinio stintų antplūdžio, kaip prieš dvejus metus, kai ši žuvis dieną naktį tinklais traukta tonomis, tikrai nebus.

Stintomis besidomintis mokslininkas įvardijo ir dar vieną priežastį - ciklišką natūralų šios rūšies žuvų išteklių svyravimą.

„Stintos yra priklausomos nuo neršto sąlygų. Prieš trejus ar ketverius metus nebuvo toks geras nerštas, tai neužaugo ir tiek daug palikuonių, kurie šiemet turėjo pas mus atplaukti. Visa tai leidžia manyti, kad kitais metais stintų bus gerokai daugiau nei šiemet. Bent aš taip prognozuoju“, - suteikė žvejams vilties A.Švagždys.

O tai, kad į tinklus pakliūva vis daugiau smulkių stintų, mokslininkas aiškina bendra klimato situacija Baltijos jūroje, kurioje apskritai stebima visų žuvų smulkėjimo tendencija.

Rusniškis patvirtino, kad labai menku stintų laimikiu šiemet nusivylė ne tik Lietuvos žvejai, bet ir Kuršių mariose taip pat žvejojantys jų kolegos iš Kaliningrado srities (Rusija).

Pasak asociacijos „Lampetra“ vadovės S.Jakubauskienės, dėl to sunerimę rusai taip pat piktais žvilgsniais varsto Klaipėdos uoste vykstančius dugno gilinimo ir Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybos darbus.

„Mes suprantame, kad šis terminalas yra valstybinės svarbos projektas. Prieš pradedant darbus mums buvo labai aiškiai pasakyta, kad žvejybai tai įtakos neturės. Tad, manau, dabar niekas šių žodžių nenori atsiimti. Nors ir kas įvyktų. Yra kažkokia gamtos laboratorija, kuri tiria Kuršių marių vandens sūrėjimą. Tačiau nei pernai, nei šiemet mums duomenų apie tyrimų rezultatus niekas neduoda. Nors mes ir prašome“, - teigė pamario žuvininkystės įmones vienijančios „Lampetros“ vadovė S.Jakubauskienė.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder