„Už gaisrų gesinimą kaimo vietovėse atsakingos savivaldybės. Joms šią funkciją yra delegavusi valstybė. Ji tam skiria ir pinigų – apie 20 mln. eurų per metus. Tačiau lėšų pakanka vien atlyginimams. Nesiūlome naikinti komandų, tik mažinti jų išlaikymo išlaidas, o sutaupytas lėšas panaudoti technikai, įrangai atnaujinti. Dabar, jei kaimo komandos mašina atvažiuoja į gaisro gesinimo vietą nesugedusi, – jau džiaugsmas“, – sakė PAGD direktorius Remigijus Baniulis.
Pagal PAGD parengtą savivaldybių priešgaisrinių tarnybų veiklos modulį, kaimo ugniagesių komandoje turėtų likti mažiausiai penki darbuotojai: pamainomis budintys keturi ugniagesiai vairuotojai ir dar vienas ugniagesys, kuris keistų kolegas ligos, atostogų bei kitais būtinais atvejais. Ugniagesiai, vairuojantys gaisrinius automobilius, kaimiškose vietovėse pagal iškvietimą skubėtų gesinti gaisro, o savanoriai ugniagesiai važiuotų tiesiai į įvykio vietą arba kartu su komandoje budinčiu ugniagesiu.
Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidento, Panevėžio rajono mero Povilo Žagunio teigimu, neatsiranda daug norinčiųjų būti savanoriais ugniagesiais. Todėl, jo įsitikinimu, bent jau kol kas nereikėtų imtis esminių pertvarkų. P.Žagunio teigimu, tokios nuomonės laikosi ir kitų šalies savivaldybių vadovai.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą