Šiandien Seimo Sveikatos reikalų komitetas rengia klausymus dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų. Kooperatinės bendrovės Lietuvos kooperatyvų sąjungos generalinio direktoriaus Raimondo Koreivos teigimu, paskelbta kova prieš alkoholizmą gresia itin didelėmis skriaudomis smulkiajam verslui, kuris neišgalės įrengti atskirų parduotuvių alkoholiui.
„Statistika rodo, kad alkoholio vartojimas šalyje ir taip mažėja, jaunimas irgi mažiau geria. Skeptikai pasakys, kad daug žmonių emigravo, bet alkoholio akcizai kilo, o surinkimas nedidėja“, - argumentuoja R.Koreiva, pataisose numatytą specializuotų alkoholio parduotuvių steigimą lygindamas su šaudymu iš patrankos į žvirblius.
„Mes, tie žvirbliai, nelabai suprantame, kuo esame nusikaltę. Turime 300 parduotuvių, iš kurių 70, be abejonių, reikėtų uždaryti, nes netekusios licencijų prekybai alkoholiu jos ekonomiškai neišsilaikytų, mat šios prekės sudaro apie 30 proc. apyvartos, - aiškina kooperatininkų atstovas. - Jeigu bus uždraustas alus, tai kaimo gyventojui neliks nei duonelės, nei cemento, nei kitų reikalingų prekių, kurias mes atvežame į kaimą. Nieko nepadarysi - yra ekonomika, yra skaičiai, bandysime juos pateikti ir išaiškinti Sveikatos reikalų komitete savo požiūrį.“
Prekybos įmonių aljanso „Aibė“ skaičiavimais, net 351 iš 700 aljanso narių parduotuvių neturi techninių galimybių įrengti atskirų patalpų prekiauti alkoholiu. Dar 319 parduotuvių „iškristų“ dėl reikalavimų, kad prekybos vieta turi būti ne arčiau kaip 200 m iki ugdymo įstaigų ar maldos namų. 111 parduotuvių įsikūrusios daugiabučiuose namuose - įstatymo pataisomis siūloma tokiose vietose prekybą alkoholiu visiškai uždrausti.
Taigi, įgyvendinus reikalavimus, dabartinis maždaug 714 eurų pelnas prieš apmokestinimą virstų į 763 eurų nuostolį kas mėnesį. Nuostolingas parduotuves tektų uždaryti. Be darbo liktų 2 tūkst. žmonių, tai skaudžiai kirstų ir jų šeimoms, nes dažnai pardavėjos darbas - vienintelis šeimos pajamų šaltinis.
Joniškio rajono strategine darbdave pripažinta bendrovė „Baltijos gėrimai“ Šiaurės Lietuvos miesteliuose valdo 21 parduotuvę, kur prekiaujama maisto, ūkinėmis prekėmis ir alkoholiniais gėrimais. Bendrovės direktorius Rolandas Čalnaras sako, kad jeigu parduoti alkoholio nebus galima 200 m nuo mokyklos ir bažnyčios, mažose gyvenvietėse kone visos parduotuvės pakliūtų į šią rizikos zoną.
„Mūsų parduotuvių plotas nesiekia nė 100 kv.m, alkoholio skyrius užima maždaug 3 proc. ploto. Atskirti specialią patalpą alkoholiui nėra jokios galimybės, ir mes specializuotų parduotuvių nepadarysime, - įsitikinęs R.Čalnaras. - Tada žmogus važiuos pirkti į rajoną, užuot pirkęs 1 bambalį alaus, parsiveš 10 bambalių. Per vieną vakarą išgers, o kitą dieną ir vėl važiuos. O jeigu neužteks, dar tą patį vakarą suras pas „bobutę“, nes kai neliks legalios prekybos, nelegalūs taškai ir vėl atsigaus.“
Jis tvirtino pritariantis, kad alkoholio prieinamumas būtų mažinamas, tačiau ne tokiomis priemonėmis, kurios žlugdo kaime smulkų verslą. Be to, jo nuomone, priemonės prieš alkoholizmą turėtų būti kompleksinės.
„Jaunimą reikia ne tik šviesti apie alkoholio žalą, bet ir suteikti alternatyvas, užimtumą - įrengti sporto salę ar skatinti vaikus užsiimti kita veikla, tada nekils jam paskatų vartoti alkoholį. O ir tėvai tuomet gal dažniau eis į sporto varžybas, o ne sės prie butelio...“ - mano R.Čalnaras.
Remigijus ŽEMAITAITIS, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas:
Taip, mes turime didelių problemų dėl alkoholio vartojimo šeimose, ypač dėl didelių jo kiekių vartojimo. Bet ar specializuota alkoholio parduotuvė šias problemas išspręs? Tikrai ne.
Mes turime susitarti dėl racionalių priemonių - riboti laiką, kada galima įsigyti alkoholio, didinti amžių, nuo kiek metų leidžiama parduoti, ir pan.
Ne mažiau svarbus ir kitas klausimas - ar alkoholio prekyba tik specializuotose parduotuvėse sustabdys narkotinių medžiagų prieinamumą? Vaikai, jaunuoliai alų ir sidrą keičia į „žolę“ ir taip svaiginasi. Tai būtina pripažinti.
Todėl aš manau, kad pataisa dėl specializuotų alkoholio parduotuvių yra perteklinė, ir siūlau kreiptis į naująją Vyriausybę, kad ši pateiktų naują išvadą dėl pateiktų projektų.
Mano galva, ne nuo to reikia pradėti, o pirmiausia imtis prevencinių programų. Visų pirma šeimoje - vartojimo mada prie žmonių, vaikams matant turi būti išgyvendinama. Per įvairius renginius alkoholio irgi galima atsisakyti. Trečia - mokykloje atsakingai vykdyti ne tik alkoholio vartojimo prevenciją, bet ir apskritai visų psichotropinių ir svaiginamųjų medžiagų. Ketvirta - stiprinti tėvų atsakomybė už vaikus ir kad vaikai turėtų užimtumą - ar tai bus sporto klubas, ar biblioteka, ar būreliai. Šitie dalykai turi būti. Tada žmogus turės galimybę rinktis ne alkoholį.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą