Vakar nebeliko abejonių, kad karinė invazija Irake - nebeišvengiama. JAV ir artimiausioms jų šalininkėms atsisakius JTO paramos diplomatiniai ginklai bus pakeisti skerdynėmis, tad šalia pasaulinio dėmesio susilaukusių militaristinių kuluarų šliejasi ir ekonomikos žinovų prognozės.
Vieni skanduoja, jog greitas karas prieš Sadamo Huseino šalį padės išvengti ekonominės krizės, kiti gi prognozuoja ką kita: net ir JAV sėkmės atveju globalinė ekonominė situacija atsigaus ne taip jau ir greitai. Analitikų nuomone, Lietuvai ši krizė nors ir turės neigiamos įtakos, tačiau, palyginti su ES šalimis, mūsų valstybės rodikliai išliks stabilesni.
Karo eiga šokdins valiutas
Vilniaus banko valdybos pirmininko patarėjo Gitano Nausėdos žiniomis įvairios pasaulio rinkos į karo Irake atomazgą reaguoja nevienodai. Ypatingas dėmesys sutelktas į konflikto eigą artimiausiomis dienomis: jei Valstijos parblokš Iraką žaibiškai, doleris gali imti stiprėti euro atžvilgiu. Tačiau net ir šiuo atveju tokia situacija ilgai neužsitęs ir vėl išliks fundamentalios JAV makroekonomikos būklė: ne per geriausia.
G. Nausėda prognozuoja, jog karo įvykiai visą laiką jautriai palies dolerio ir euro kursų santykius: teigiamos žinios iš fronto tiek kilstels JAV valiutą, kiek ir smukdys, jei situacija pablogės. Šių svyravimų nebūtų, jei dar neprasidėjus karinėms operacijoms Irake būtų sudaryta koalicija, o dabar situacija polerizuojasi: doleris arba euras.
Vyriausybė nepasipriešintų
G. Nausėdos teigimu, Lietuva, tiksliau - šalies Vyriausybė neturi jokių galimų receptų prieš Irako krizę. "Reikia tiesiog stebėti situaciją, kokie bus pirmieji konflikto rezultatai. Jei jie bus neigiami, virš pasaulinės ekonomikos ims tvenktis juodi debesys ir karas pasirodys daug sudėtingesnis nei tikėtasi - tą pajusime ir mes. Teks imtis fiskalinės politikos, sumažinti biudžeto deficitą",- pasakojo analitikas.
Kitaip tariant, Lietuvai nepavyktų išplaukti neužkliuvus už povandeninių rifų.
Antra vertus, tie, kurie bankuose laikė indėlius doleriais ir, keisdami juos į litus, dėl Irako krizės patyrė nuostolių, galėtų rasti alternatyvą. Kadangi JAV kainos pasikeitusios nėra, o nacionalinė valiuta nuvertėjusi, tad ne keisdami dolerius į litus, bet pirkdami už juos Valstijose, žmonės skirtumo nepajaustų ir tokiu būdu laimėtų.
Jei padegtų naftos versloves
Kalbant apie naftos kainas, Lietuvai tektų blogas scenarijus: jei karas vyktų ilgiau nei 6 mėnesius, "juodojo aukso" kainos išaugtų iki 50 ar net 70 dolerių už barelį. Tokiu būdu kainos šoktelėtų ir mūsų valstybėje. Pabrangtų benzinas, gamtinės dujos bei dyzelinas.
"Klausiate, kas galėtų lemti dar didesnes naftos kainas, nei yra dabar? Na, čia galimi įvairiausi variantai: tarkim, pralaimėjimo atveju Irakas padegtų naftos versloves ne tik savo šalyje, bet ir Kuveite, o Venesueloje gavybos pajėgumai taip pat neatsistatytų. Tai tik variantai. Ir atsižvelgiant į tai, kad rinka turėtų sparčiai atsigauti, naftos kainos brangtų, o doleris liktų nepalankus - pasekmės paliestų ir Lietuvą",- teigė banko patarėjas.
Karas maskuoja ekonomiką
Dar vienas pasaulio ekonomikos žinovų akiratyje atsidūręs faktorius - euro zonos šalių situacija. "Visi dabar sukoncentravę dėmesį į pirmąsias karo savaites ir mano, jog kai karas baigsis, juoba - truks trumpai (2-3 mėn.), populiariai tariant, - viskas sužaliuos ir sužydės, ir tiek Europa, tiek JAV atsigaus. Tiesa yra ta, kad intrigos dėl karo eigos užmaskuoja ekonomines problemas abiejuose žemynuose",- sakė G. Nausėda.
Analitiko teigimu, jei konfliktas bus užgesintas greitai, be nuostolių naftos rinkoje, atsistačius doleriui vis viena grįžtume prie ankstesnio vartotojų pasitikėjimo, kuris yra menkas: tiek euro zonos (kuri turi biudžeto deficito problemą), tiek JAV atžvilgiais.
Ištekliai sumažėję
Vienas iš gelbėjimosi šiaudų prieš naftos kainų kilimą yra Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) pažadas padidinti "juodojo aukso" gavybos kiekius bei tempą. G. Nausėda "Vakarų ekspresui" sakė, kad ši organizacija tokius rezervus turi, tačiau Irako konflikto peripetijose OPEC pagalbos ranka nėra tokia stipri, kaip buvo prieš 12 metų.
"1991 metais, Persijos įlankos karo metu, OPEC galimybės padidinti naftos gavybą buvo didesnės. Dabar taip nėra, mat trečiajame tūkstantmetyje naftos prieinamumas bei atsargos, natūralu, mažesnės. Juk "iškrito" Venesuela, naftos išteklius išsekino ir šalta žiema JAV, tad OPEC padidinti šios žaliavos pasiūlą yra pasirengęs tik dalinai",- pasakojo analitikas.
Nepaisant pesimistinių prognozių, Vilniaus banko valdybos pirmininko patarėjas patikino, kad mūsų šalies situacija yra geresnė, nei didesnės dalies Europos valstybių. "Tai susiję su šalies BVP augimu, kuris siekia 5-6 proc., kai tuo tarpu euro zonos šalyse - apie 1 proc. Tai lemia ekonomikos augimo tempus, kurie, mano manymu, turėtų nesulėtėti. Tad 5-6 yra geriau, nei 1 proc.",- pabaigė G.Nausėda.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą