- Kas pasikeis Lietuvos kelionių organizavimo rinkoje? Ar poilsiautojai galės jaustis saugesni? - „Vakaro žinios“ teiravosi Turizmo įstatymo pataisų iniciatoriaus, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Remigijaus ŽEMAITAIČIO.
- Visų pirma, naujai besikuriančioms įmonėms - jų akcininkams, vadovams, buhalteriams, stebėtojų taryboms, valdybos nariams ir jų pirmininkams - atsiranda nepriekaištingos reputacijos reikalavimas. Jei jie yra vadovavę nors vienai įmonei, kuriai per pastaruosius penkerius metus buvo iškelta bankroto byla, kuri tapo nemoki ar pripažinta bankrutavusia, tai su turizmu susijusia veikla nebegalės užsiimti.
Kitas dalykas - atsiranda standartinės turizmo paslaugų teikimo sutartys, kuriose aiškiai nurodoma, koks juridinis asmuo bankroto ar nemokumo atveju perims visus finansinius įsipareigojimus. Atsiranda ir prievolių užtikrinimo draudimas, t.y. visos įplaukos į kelionių organizatoriaus sąskaitą arba už kiekvieną kelialapį, bilietą bus apdraudžiamos, ir draudimo suma turi būti ne mažesnė nei praėjusių metų įplaukos ir ne didesnė nei planuojamos įplaukos. Jei įplaukos viršija draudimo sumą, tai prievolės draudimas arba įstatinis kapitalas nedelsiant turi būti padidintas.
Iki šios dienos baisiausia netvarka buvo internetinėje prekyboje, kur parduodamos turizmo paslaugos. Taip buvo pardavinėjami tušti popieriai, kuriuose parašyta, kad tu turi kelionę, bet realiai jis nieko nereiškia. Jie per 4-5 dienas galėdavo parduoti, tarkim, kelionių už milijoną, pasiimti pinigus ir išvažiuoti į Bahamų salas, o žalą valstybė turėdavo atlyginti. Dabar internetiniams prekiautojams kelionėmis bus keliami tie patys reikalavimai, kaip ir kelionių organizatoriams.
Ir dar vienas svarbus punktas - anksčiau Turizmo departamentas sakydavo, kad kontrolei ir priežiūrai neturi ar įrankių, ar funkcijų, tačiau dabar jam suteikiami platūs įgaliojimai atlikti tiek veiklos, tiekfinansinę kontrolę.
- Ar padidėję reikalavimai nepadidins kelionių organizatorių parduodamų kelionių kainos?
- Tikrai ne. Padidintų tokiu atveju, jeigu būtų kuriamas Garantinis fondas. Aš esu prieš tai, nes jei būtų Garantinis fondas, nuo kiekvieno parduoto bilieto į jį reikėtų mokėti 2-3 proc. Tarkim, rinkos dalyviai sąžiningai moka tuos kelis procentus, o nesąžiningas nusprendžia tuos procentus pasigvelbti. Jis per tris dienas parduoda bilietų už milijoną, pabėga į Bahamų salas, o tą milijoną sąžiningi rinkos dalyviai turi sumokėti. Kitaip sakant, tai nebūtų solidariai teisinga.
Kelionės internetinėje prekyboje gali brangti, nes ten atsiranda papildomi reikalavimai, draudimai. Tačiau nemanau, kad tas pabrangimas bus ryškus.
- Paaiškėjus faktams apie įmonių bankrotus buvo sakoma, kad žmonės patys kalti - perka pigias keliones. Tačiau žmonės ieško pigiau, nes didžiųjų kelionių organizatorių kainos nerealios. Ką įmanoma padaryti, kad nuo keliautojų nebūtų lupami devyni kailiai?
- Tačiau tai yra tiesa - pigiausiai parduodantys keliones ir darė daugiausia aferų, nes jie nesidraudė.
Kitas dalykas - kaina priklauso nuo to, kokį tu paslaugų paketą gauni. Didieji operatoriai ir posėdžių metu sakė: mes galime atpiginti paslaugas ir padaryti tokias kainas, kokios yra internetinėje prekyboje ar kaimynėje Lenkijoje, bet pažiūrėkite, kokį ten gauna vartotojas paslaugų paketą. Anot jų, mūsų tautiečiai tokių paketų neperka - lietuviai nori kokybės.
Net kriziniu laikotarpiu vienas didžiųjų kelionių operatorių buvo apsidraudęs 7 mln. litų, kitas - 9 mln. litų. Vadinasi, iš jų pirkdami brangiau mažiau rizikuojate savo poilsiu, sveikata ir pinigais.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą