Nauja tvarka palengvintų ne tik transporto bendrovių, vilkikų vairuotojų, bet ir važiuojančių lengvaisiais automobiliais keliavimą Europos keliais. Jeigu Europos Komisijos (EK) parengtam Mobilumo paketui pritars Europos Parlamentas (EP), ateityje turėtų išnykti dabar naudojami popieriniai lipdukai, klijuojami ant automobilio, ar valstybių narių greitkeliuose įrengti užkardai, kuriuose parduodami bilietai, leidžiantys važiuoti apmokestinta automagistrale. Rinkliavai už važiavimą keliais susimokėti užtektų turėti mobilųjį telefoną ar planšetę, kur įdiegta speciali programėlė.
Brangu ir nepatogu
Spalio mėnesį Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESK) plenariniame posėdyje pritarė Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai dėl elektroninės kelių rinkliavos sistemų sąveikumo. Ši direktyva yra viena iš EK parengto Mobilumo paketo sudedamųjų dalių.
Komiteto nuomonę dėl šios direktyvos rengė ir posėdžiui pateikė Lietuvos atstovai – EESK narys, Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Vitas Mačiulis ir Lietuvos vežėjų sąjungos transporto politikos sekretorius Gintautas Ramaslauskas.
„Dabar Europos Sąjungoje kelių rinkliava renkama pagal 20 skirtingų sistemų. Pavyzdžiui, Lietuvoje naudojamas popierius – automobilio savininkas nusiperka lipduką, jį priklijuoja ant lango ir važiuoja į užsienį. Lipdukų sistema taip pat taikoma Čekijoje, Slovakijoje, kitose Rytų Europos valstybėse. Tai vadinamoji laiko apmokėjimo sistema, kai mokama už kitos šalies kelyje praleistą laiką. Pagal kitas sistemas mokama už nuvažiuotą atitinkamoje šalyje atstumą. Šios Vakarų Europoje taikomos elektroninės sistemos yra dviejų rūšių: mikrobangų ir palydovinės. Transporto priemonėje turi būti įrengtas prietaisas OBU (angl. on board unit), kuris susisiekia su virš kelių įrengtais vartais arba su palydovu, nustato transporto priemonės buvimo vietą, o pagal tai skaičiuojama mokėtina rinkliava“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo G. Ramaslauskas.
Anto jo, skirtingas sistemas taiko Prancūzija, Ispanija, Italija, Vokietija ir kitos šalys, kuriose yra mokami keliai ir ten įrengti fiziniai barjerai bei mokesčių automatai. Automobilis prie šių užkardų privalo sustoti, o vairuotojas grynaisiais pinigais arba kortele turi sumokėti rinkliavą už važiavimą tuo keliu.
„Tokia didžiulė įvairovė ES sukelia nepatogumų kelių naudotojams – ne tik vežėjams, bet ir ES piliečiams, važiuojantiems privačiais automobiliais. Todėl Europos Komisija parengė teisės aktų projektus, kad rinkliavos mokėjimo tvarka būtų vienoda visoje ES“, – dėstė pašnekovas.
Sumažėtų sąnaudos
Jeigu EK siūloma bendra sistema būtų sukurta, bet kurios šalies transporto bendrovės galėtų sudaryti sutartį su pasirinktu vienu iš Europos elektroninių kelių rinkliavos tiekėjų. Tokia sutartis leistų važiuoti per visas ES šalis, kuriose įvesta elektroninė rinkliava, naudojant tik vieną OBU. Tai gerokai sumažintų vežėjų patiriamas laiko bei finansines sąnaudas.
Be to, neliktų skirtingų prietaisų, tvirtinamų automobiliuose. Nes dabar vienokia įranga montuojama Vokietijoje, kitokia – Italijoje, trečia – kitose šalyse. „Vokietijoje įsigytas prietaisas neveiks Lenkijoje, čia tenka pirkti kitą ir panašiai“, – pasakojo G. Ramaslauskas.
Dabar, anot jo, transporto priemonių kabinose montuojami 5–6 ir daugiau įrenginių. Tai didina vežėjų sąnaudas, vairuotojams nepatogu jais naudotis.
Ateityje transporto priemonėse montuojama įranga (OBU), kuri yra pagrindinis elektroninės rinkliavos sistemos elementas, nebūtinai turėtų būti vienas fizinis prietaisas.
Atsižvelgiant į sparčią išmaniųjų prietaisų naudojimo plėtrą, tai galėtų būti keletas fiziškai sujungtų arba per atstumą susietų prietaisų, įskaitant išmaniuosius telefonus ir planšetinius kompiuterius bei automobilio navigacines sistemas, kurie kartu veiktų kaip OBU.
Šiuo metu Europos Sąjungoje kelių rinkliava renkama pagal 20 skirtingų sistemų.
„Automobilio navigacinė sistema turi ryšį su palydovais, išmanusis telefonas ir planšetė taip pat gali atlikti šias funkcijas, todėl siūloma iš viso atsisakyti dabar naudojamo atskiro prietaiso. Jį galėtų pakeisti išmanieji įrenginiai, į kuriuos įdiegtos specialios programėlės. Panašiai Vilniuje mokame už automobilių parkavimą“, – pasakojo G. Ramaslauskas.
Lietuvos atstovai rekomendavo šioje srityje skatinti specialių IT taikomųjų programų kūrimą, jos padėtų gerokai sumažinti kelių naudotojų patiriamus kaštus ir supaprastintų naudojimąsi OBU vairuotojams. Tokiam pasiūlymui EESK plenariniame posėdyje pritarta.
Po penkerių metų ar vėliau
„Bendrai sistemai sukurti reikės nemažai lėšų. Jas turėtų investuoti ES valstybės narės. Kad jų našta būtų mažesnė, Europos Komisija turėtų ieškoti galimybių skirti lėšų iš ES finansinių išteklių, – svarstė G. Ramaslauskas. – Priešingu atveju valstybės gali priešintis naujoms taisyklėms.“
Naujosios direktyvos projektą EK pateikė šių metų gegužės 31 dieną. Šiuo metu jos svarstomos įvairiose ES institucijose, o vėliau jai turėtų pritarti Europos Parlamentas.
G. Ramaslausko nuomone, tai atsitiks ne anksčiau kaip po penkerių metų, bet vieningos sistemos sukūrimas esąs realus. Kol kas nė viena ES šalis tam nesipriešina. Nors bandymai sukurti tokią sistemą 2004 metais žlugo. „Dabar Komisija, regis, susiprato, kad tai nepatogu vartotojams“, – sakė G. Ramaslauskas.
Šiuo metu rinkliavas už kelius nustato kiekviena ES valstybė narė. Lietuvoje užsienio vežėjai moka tik už magistralinius kelius, o Vakarų Europoje yra kelių, už naudojimąsi kuriais tenka mokėti ir privačių lengvųjų automobilių savininkams.
Europos Komisijos iniciatyva sukūrus bendrą elektroninę kelių rinkliavos sistemą, rinkliavos dydį ir toliau kiekviena ES valstybė nustatys savarankiškai.
Patrauklesnė ES
Gali būti, kad patogesnės vartotojams kelių rinkliavos sistemos kūrimas yra dalis naujos Europos Sąjungos politikos, kuria siekiama paversti Bendriją patrauklesne ES piliečiams po Jungtinės Karalystės sprendimo išstoti iš ES.
Antai šių metų vasarą ES įsigaliojo tarptinklinio ryšio savo šalies kainomis taisyklės. Dabar keliaujant bet kurioje kitoje nei savo ES šalyje ir joje naudojantis mobiliuoju telefonu nereikia mokėti jokių papildomų tarptinklinio ryšio mokesčių. Už naudojimąsi tomis paslaugomis keliaudami ES piliečiai moka tokią pačią kainą, kokią mokėtų savo šalyje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą