Daug stengtis nereikėjo
Kaip „Respublikai“ sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjas Giedrius Blekaitis, iš esmės kiaulių laikymo sąlygos atitiko tuos reikalavimus, kurie buvo keliami stojant į Europos bendriją. „Plotas išliko toks pat, kaip iki stojimo į ES. Tie, kas fermas rekonstravo, ėmė paramą, turėjo garantuoti, kad reikalavimai bus tenkinami. Mūsų šalies kiaulių augintojams dėl geresnių sąlygų kiaulėms sukūrimo daug išlaidauti neteko“, - sakė G.Blekaitis. Pasak specialisto, viename garde kiaulių galima laikyti tiek, kiek leidžia gyvūnų gerovės reikalavimai, o ne tiek, kiek ūkininkas užsimano. Iki 10 kg paršeliui turi būti skiriamas 0,15 kv.m plotas, 100-110 kg peniukšliui turi tekti po 1 kv.m, veisliniai kuiliai laikomi po vieną, pagal jų paskirtį jiems skiriamas 6-10 kv.m gardas. Po sukergimo praėjus 4 savaitėms, paršavedės turi būti laikomos po vieną. „Tarnyba tikrina, visų patikrinti nespėja, bet dauguma kiaulių augintojų, ypač tie, kurie yra gavę ES paramą, rizikuoti nedrįsta“, - sakė G.Blekaitis.
Anot specialisto, kalbos, kad kiaules reikia žaidinti, yra anekdotinio pobūdžio. „Ne kažkokių žaislų kiaulei reikia, o natūralių priemonių. Kiaulė iš prigimties smalsus gyvūnas, jeigu ne jos smalsumas, ji neieškotų šaknelių, nesiknaisiotų, o vaikščiotų ant žolės. Kai garde atsiranda koks naujas daiktas, jį kiaulės tyrinėja, užsiima. Tai gali būti šiaudai, kompostas, durpės, medinės trinkelės, kai kurie augintojai pritvirtina šaką, kad kiaulės turėtų ką graužti. Niekas per daug nepasikeitė, negu buvo anksčiau. Anksčiau kiaules vasarą išleisdavo į diendaržį, jos ten knaisiodavosi, voliodavosi“, - priminė G.Blekaitis.
Po vištų - eilė kriuksėms
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, Lietuva tarp kiaulių gerovę užtikrinančių pirmūnių pateko be didelių pastangų. Kiaulių gyvenimo gerovės reikalavimai lietuviams nesukėlė tokio didelio galvos skausmo, kokį kiaulių augintojams kitose ES šalyse. Lietuvoje nuo seno paršavedės buvo laikomos grupėmis, o išsivysčiusiose šalyse motinines kiaules buvo populiaru laikyti garduose po vieną. Šių šalių kiaulių augintojai turėjo investuoti, bet dauguma nespėjo investuoti į paršavedžių komfortą. Pagal naujus kiaulių gerovės reikalavimus kiekvienai sukergtai kiaulaitei ir kiekvienai paršavedei, laikomai su grupe, turi būti skirtas tam tikras grindų plotas (kiaulaitei 1,64 kv.m, paršavedei - 2,25 kv.m). Grindų paviršius turi būti išklotas ištisine kieta danga, kurios tam tikra dalis yra skiriama drenažo angoms. Jei kiaulės laikomos ant betoninių grotelinių grindų, paršeliams didžiausias angų plotis turi būti 11 milimetrų, sukergtoms kiaulaitėms ir paršavedėms - 20 milimetrų. Nustatyti ir mažiausio grotelių virbo pločio reikalavimai - kad kiaulės nesusižeistų.
Prieš kiek daugiau nei metus ne mažesnis vajus vyko dėl vištų gerovės. Pagal ES reikalavimus vištų augintojai vištas privalėjo sutupdyti į erdvesnius narvus. Tai kainavo. Ne tik jiems, bet ir kiaušinių valgytojams. Kiaušinių kaina padvigubėjo. Rinkos ekspertai tvirtina, esą kiaušinių kainos pakilo ne dėl to, kad Lietuvoje padėtis buvo bloga, bet dėl to, kad Europoje dalis paukštynų, nespėjusių įgyvendinti naujų reikalavimų, nutraukė veiklą.
Kiaulieną valgys išsimokėję už šildymą
Agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjo Alberto Gapšio manymu, didžiausią įtaką kiaulių supirkimo ir mėsos kainoms turi ES rinka. Lietuva yra tos rinkos dalis. Kiaulių supirkimo kainos nuolat šokinėja tam tikra sinusoide. Nuo praėjusių metų vasario iki šių metų vasario ES kiaulių supirkimo kaina padidėjo 8 proc. Nuo praėjusių metų spalio iki šių metų vasario kaina sumažėjo net 10 proc. Nuo gruodžio vidurio iki kovo 4 d. kiaulių supirkimo kaina ES vėl pakilo 0,8 proc. Anot A.Gapšio, didelių pokyčių kiaulienos sektoriuje neturėtų įvykti ir per šiuos metus. „Galima tik nuspėti, kad dėl sausros Naujojoje Zelandijoje brangs pieno produktai. Kiaulių sektoriuje didžiausią įtaką daro pašarų kainos. Kol kas nėra tokių duomenų, kad grūdai labai brangtų“, - sakė A.Gapšys. Bet pavasarį kiaulienos ir jos produktų kainos turėtų didėti. „Taip nutinka kiekvieną pavasarį. Atlaikę šildymo mokesčius, žmonės daugiau gali išleisti maistui, daugiau gali nusipirkti mėsos. Didėja vartojimas, todėl auga žaliavos kainos“, - svarstė ekspertas.
Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos duomenimis, praėjusių metų pabaigoje prekybos centruose kumpis su kaulu kainavo 12,51 Lt/kg, be kaulo - 14,46 Lt/kg, šių metų sausio pabaigoje atitinkamai 12,45 Lt/kg ir 14,57 Lt/kg.
Be milijono - nė iš vietos
Anot A.Gapšio, Lietuvoje kiaulių gerovės įtaka mėsos kainai nublanksta prieš pašarų kainą bei drastišką kiaulių mažėjimą. Kiaulių augintojai tvirtina, kad dėl brangstančių grūdų, griežtų aplinkosaugos reikalavimų, papildomų investicijų laikantis ES direktyvų bei draudimų iš kiaulininkystės verslo traukiasi smulkesni ūkininkai bei keletą gyvulininkystės šakų plėtojančios bendrovės. „Šiuo metu įsivežame net apie 60 proc. suvartojamos kiaulienos. Lietuviai sumoka net pusę milijardo litų svetimiems, užuot kiaules auginę patys. Stambūs kompleksai kiaulininkystės problemų neišspręs, jie sukelia kitų problemų, o steigtis mažiems ūkiams nesudaromos sąlygos. Paradoksas, bet tik dideliems kiaulių kompleksams Lietuvoje įmanoma išsilaikyti ir uždirbti“, - sakė A.Gapšys. Anot jo, maži kiaulių ūkiai nesikurs tol, kol jiems nebus teikiama parama bei supaprastinti apribojimai bei reikalavimai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą