Klaipėdos dieną minint

Klaipėdos dieną minint

Klaipėdos miestas pirmadienį, rugpjūčio 1-ąją, švenčia gimtadienį. Jis šiemet skaičiuoja 764-uosius metus. Ta proga Lietuvos statistikos departamentas pateikė statistinių duomenų apie Klaipėdos miesto savivaldybę ir Klaipėdos apskritį.

Šių metų pradžioje Klaipėdoje gyveno 154,3 tūkst. nuolatinių gyventojų, iš jų moterų - 84,9 tūkst. 

2016 m. pradžioje Klaipėdoje gyveno 61,2 proc. darbingo amžiaus gyventojų, pensinio amžiaus - 22,2 proc., vaikų iki 16 metų - 16,6 proc. 1 tūkstančiui vyrų teko 1 222 moterys. Metų pradžioje savivaldybėje gyveno daugiausia 32 ir 55 metų amžiaus asmenų. 2015 m. iš Klaipėdos emigravo 3 115 asmenų, 2014 m. - 2 644 asmenys. 

2015 m. Klaipėdoje buvo 80,8 tūkst. užimtų gyventojų, iš jų moterų - 39,2 tūkst. 2015 m., palyginti su 2014 m., užimtų gyventojų sumažėjo 0,7 proc. 2015 m. nedarbo lygis savivaldybėje sudarė 5,3 proc. ir buvo 1,1 procentinio punkto mažesnis nei 2014 m. 

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Klaipėdos įmonėse, įstaigose ir organizacijose, įskaitant individualiąsias įmones, 2015 m. sudarė 759,2 euro ir buvo 45,1 euro didesnis nei vidutiniškai šalyje (714,1 EUR). Palyginti su 2014 m., vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Klaipėdos miesto savivaldybėje padidėjo 36,6 euro. 

2015 m. pabaigoje Klaipėdoje veikė 53 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kurias lankė beveik 8,9 tūkst. vaikų, tai 0,8 proc. daugiau nei 2014 m. 100 vaikų teko 105 vietos. 2015-2016 mokslo metų pradžioje savivaldybėje buvo 45 bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose mokėsi 18,8 tūkst. mokinių ir dirbo 1,7 tūkst. mokytojų. Klaipėdoje taip pat yra 7 profesinio mokymo įstaigos, kuriose mokėsi 3,5 tūkst. mokinių, 6 aukštosios mokyklos, 4 kolegijos ir 2 universitetai, kuriuose studijavo daugiau nei 11 tūkst. studentų.

Būdama trečias pagal gyventojų skaičių šalies miestas ir apskrities centras, Klaipėda pasižymi aktyviu kultūriniu gyvenimu: 2015 m. veikė 4 teatrai, kuriuose apsilankė 80,8 tūkst. žiūrovų, 2 muziejai, kuriuose apsilankė beveik 0,4 mln. lankytojų, 3 kultūros centrai (Klaipėdos apskrityje - 61) su 584 dalyviais (Klaipėdos apskrityje - 4,6 tūkst.), 24 meno mėgėjų kolektyvai (Klaipėdos apskrityje - 331), 15 Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai pavaldžių bibliotekų, kuriose buvo 40 tūkst. registruotų skaitytojų.

2016 m. sausio 1 d. duomenimis, Klaipėdos miesto savivaldybėje veikė 6 508 ūkio subjektai. Daugiausia - 21,1 proc. - buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto įmonių. Kiek mažiau buvo transporto ir saugojimo (13,1 proc.), kitas aptarnavimo paslaugas teikiančių (11,1 proc.), profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (9,2 proc.) ir statybos (8,5 proc.) įmonių. Palyginti su 2015 m. sausio 1 d., veikiančių ūkio subjektų skaičius per metus savivaldybėje padidėjo 3,8 proc.

2015 m. Klaipėdos apgyvendinimo įstaigos priėmė 193,9 tūkst. turistų (3,4 proc. mažiau nei 2014 m.), iš jų 105,3 tūkst. užsieniečių (1,1 proc. mažiau nei 2014 m.). 2015 m. daugiausia turistų apgyvendinta iš Vokietijos (35,6 tūkst.), Latvijos (12,4 tūkst.), Rusijos (9,2 tūkst.), Lenkijos (4,6 tūkst.), Estijos (4,2 tūkst.). Viešbučių numerių užimtumas 2015 m. sudarė 51,4 proc. (2014 m. - 51,1 proc.).

Statistikos departamento duomenimis, Klaipėdoje labiausiai išvystyta chemijos pramonė. Čia gaminamos polietileno tereftalato (PET) granulės, biokuras (dyzelinių degalų pakaitalas), tepimo priemonės ir tepalinės alyvos. Klaipėdoje remontuojami ir statomi laivai, gaminami baldai ir medienos gaminiai, popierius ir kartonas, uždegimo sistemų laidų rinkiniai, surenkamieji geležies ar plieno ir mediniai statiniai, cigaretės ir gintaro dirbiniai. Klaipėdoje gaminamos šios statybinės medžiagos: plytelės, šaligatvio plytelės ir panašūs dirbiniai iš cemento, taip pat prekiniai betono mišiniai. Apie 9 proc. visos Klaipėdos pramonės sudaro maisto gamyba: duonos ir pyrago gaminiai, ledai, saldainiai, margarinas, žuvies gaminiai.

2015 m. iš Klaipėdos apskrities lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 2 081,1 mln. eurų. Tai sudarė 15,4 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. Palyginti su 2014 m., eksportas sumažėjo 3,3 proc. Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota paruoštų maisto produktų, tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų (23,2 proc.), plastikų ir jų gaminių (22,7 proc.), baldų (16,7 proc.), augalinių produktų (5,4 proc.). Pagrindinės Klaipėdos apskrities eksporto partnerės buvo: Vokietija (11,5 proc.), Švedija (10,3 proc.), Lenkija (9,6 proc.), Nyderlandai (6,6 proc.), Jungtinė Karalystė (5,9 proc.).

2014 m. pabaigoje tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Klaipėdos miesto savivaldybėje sudarė 695,18 mln. eurų, arba 5,4 proc. visų šalies TUI. Per metus TUI savivaldybėje išaugo 9,2 proc. 

Negalutiniais duomenimis, Klaipėdos apskrities bendrasis vidaus produktas (BVP) 2014 m. siekė 4 287,8 mln. eurų ir sudarė 11,8 proc. viso šalies BVP. Vienam apskrities gyventojui teko 13,1 tūkst. eurų BVP. Daugiausia bendrosios pridėtinės vertės sukurta didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje (40,5 proc.) bei pramonėje (23,9 proc.). 

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder