Klaipėdos LEZ gali tapti neteisėta

Klaipėdos LEZ gali tapti neteisėta

Septynioms šeimoms, įstrigusioms Klaipėdos Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), iškeldinti reikalingi 2,38 mln. litų, kuriuos dar prieš steigiant zoną pasižadėjo rasti Vyriausybė. Jei 2014-aisiais žmonės vis dar gyvens LEZ, bus stabdoma jo veikla ir valstybė patirs milijoninius nuostolius.

Žada 3 metus

Dar prieš steigiant Klaipėdos LEZ, valstybė pasižadėjo, jog šioje vietoje ir kaimynystėje iki 2014-ųjų neliks nė vieno gyventojo. Iki šiol bendrai 27 Lypkių ir Švepelių kaimo gyventojų iškeldinimui skirta 19 mln. litų, kuriuos skyrė valstybė ir LEZ termofikacinę elektrinę pastačiusi bendrovė „Fortum Heat Lietuva“. Tačiau 7 čia likusių šeimų klausimas pakibęs ore, laukiama 2,38 mln. litų kompensacijų už žemės paėmimą visuomenės poreikiams.

Šių pinigų gyventojai laukia jau trečius metus, nuo 2010-ųjų, kai buvo priimtas minėtas sprendimas, o kiti metai yra paskutiniai įgyvendinti įsipareigojimus. Finansų ministerijos atstovas Vytautas Lenkutis patvirtino, jog lėšos kompensacijoms numatytos, tačiau pabrėžė, jog 2014-ųjų biudžetas nesuformuotas. Tam dar gali nepritarti Seimas.

„Ūkio ministerijai problema yra žinoma, nes Klaipėdos miesto savivaldybė yra atsakinga už minėtos priemonės įgyvendinimą. Taip pat Ūkio ministerija kreipėsi į Finansų ministeriją, prašydama formuojant 2014 metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektą numatyti lėšas Gyventojų iškeldinimo iš Klaipėdos LEZ programos atitinkamai priemonei įvykdyti“, - rašoma Ūkio ministerijos pateiktame atsakyme.

Raštais neįteisinta

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas dar mėnesio pradžioje kreipėsi į prezidentę, premjerą bei Ūkio ministeriją, prašydamas skirti minėtą sumą gyventojų iš LEZ iškeldinimui. Pasirodo, buvo numatyta per maža kompensavimo suma.

„Įmonė („Fortum Heat Lietuva“, - aut. past.), kuri atėjo į LEZ, savo įpareigojimus visiškai įvykdė tiek su valstybe, tiek su LEZ, tiek su visais kitais. Valstybė ir savivaldybė tarsi irgi įvykdė savo įsipareigojimus, bet gavosi taip, kad vieni įsipareigojimai buvo priimti, kol LEZ buvo šiek tiek mažesnis, o kai jis tapo gerokai didesnė teritorija, atsirado papildomos išlaidos iškeldinant ten gyvenančius“, - aiškino V.Grubliauskas. Pasak miesto mero, investuotojai, rengdami infrastruktūrą ir dalyvaudami ekonomikoje, įvykdė įsipareigojimus, tad iš jų prašyti pinigų būtų absoliučiai neadekvatu.

„Tačiau įvardyta suma atsirado iš oro, kažkas pasakė, jog, kai ateis fortumas („Fortum Heat Lietuva“, (aut.past.) rasim kaip iškeldinti. Tas niekur nebuvo fiksuota, niekas jokiais raštais to neįteisino. Tačiau kažkam tai pasidarė naudinga. Maždaug susiraskite tuos pinigus patys, bet tai lyg ir nebe kurios iš ministerijų rūpestis“, - problemą išdėstė V.Grubliauskas.

Anot mero, kompensacijos privalo būti išmokėtos gyventojams, nes kalbama apie žemės paėmimą visuomeninėms reikmėms, valstybės poreikiams. Savivaldybė savo biudžete tokių lėšų numatyti negali, nes suma viršija jos įgaliojimus: „Uostamiesčio savivaldybė neturi pagrindo, net juridinio, skirti šių lėšų. LEZ yra pripažinta valstybinės svarbos ekonominiu projektu, o žemė paimama valstybės naudai. Todėl finansavimas iš miesto biudžeto net negalimas ir išeina taip, kad tiek savivaldybė, tiek valstybė galutinai neįvykdo savo įsipareigojimų prieš tą patį investuotoją ir tuo labiau žmones.“

Likimas neaiškus

V.Grubliauskas pasakojo, jog šis klausimas gvildenamas prieš kiekvieną biudžetą ir visada atidedamas pasiteisinant lėšų trūkumu.

„Tos sumos buvo prašoma daugybę metų, tačiau klausimas pasiklysdavo tarp kelių ministerijų - Finansų ir Ūkio. Nes numatyti tuos pinigus turi Finansų ministerija, o juos administruoti ir įgyvendinti Ūkio ministerija. Tai - dviejų ministerijų nesusikalbėjimas“, - piktinosi meras.

Jeigu pinigai kitų metų biudžete numatyti nebus, pasekmės gana aiškios. „Fortumas pradėjo veikti su išskirtine sąlyga, kad būtent 2014 metų biudžete bus numatyti tie pinigai ir kad tais metais bus galima užbaigti visą procesą, susijusį su gyventojų iškeldinimu. Tai institucijos, kurios tą sąlygą kėlė, šiuo atveju Visuomenės sveikatos centras, turėtų pretekstą stabdyti įmonės veiklą. Pagal įstatymą, Laisvojoje ekonominėje zonoje gyventojų neturi būti. Tai čia yra skaudžioji rakštis, kuri gali tapti labai skaudžia lazda valstybei. Biudžetas prarastų labai dideles įplaukas, kiltų tarptautinis skandalas“, - konstatavo V.Grubliauskas.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder