Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai: "Darom, ką galim"

Vida KAŽURO

2011-02-08 11:49

Pokyčiai Klaipėdos regiono verslo aplinkoje, pasak Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidento Benedikto Petrausko, skatina ne tik apžvelgti nuveiktus darbus, bet ir laiku prie į juos reaguoti. Tai itin svarbu Prekybos, pramonės ir amatų rūmų darbui: ši verslo savivaldos organizacija nėra finansuojama nei iš valstybės, nei iš savivaldybių biudžetų, todėl norėdami išlikti ir būti naudingi, privalo nuolat keistis ir ieškoti naujų veiklos formų.

Dėmesio centre – rūmų narių problemos

Šiemet 230 įmonių Klaipėdos ir Tauragės regionuose vienijančios organizacijos vadovo teigimu, rūmų nariams vasario 4 d. buvo pateikta praėjusių metų veiklos ataskaita. Atsižvelgiant į rūmų narių poreikius, 2010 m. Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai surengė 38 didesnius ar mažesnius renginius. Tarp jų itin didelio rūmų narių dėmesio sulaukė ir rezultato pasiekė susitikimas su finansų ministre Indrida Šimonyte, Baltijos šalių investicijų ir verslo forumas.

Rūmų surengtų 15 seminarų metu verslininkams pristatytos ES paramos verslo plėtrai galimybės, pasikeitimai Muitinės darbe, verslo galimybės Kinijoje, Švedijoje, Kazachstane, įmonių investicijų ir finansų valdymo, statybos ir teritorijų planavimo įstatymų pasikeitimai ir kitos naujovės. Šiemet, atsižvelgiant į rūmų narių poreikius, rengiami mokymai vadovams strateginio valdymo, tarptautinių sutarčių sudarymo ir kitomis temomis.

Praėjusiais metais įvyko ir tradiciniais tapę Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų renginiai, kurių metu pastebėti geriausieji: lapkritį Vilniuje surengtas Eksporto prizų, kurios įsteigė Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, įteikimas. Už laimėjimus eksporto srityje 2010 m. prizas buvo įteiktas AB "Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“.

Regiono patrauklumas: vis dar sunkiai pasiekiamas

Pasak rūmų prezidento, žvelgiant į verslo aplinką kituose Lietuvos regionuose, verslumo atžvilgiu Klaipėdos regione situacija nėra itin paprasta: Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. sausio 1 d. Vilniaus regione buvo įregistruota 33 tūkst. 699 įmonės, Kauno regione – 20 tūkst. 591 įmonė, Klaipėdos regione – 12 tūkst. 95 įmonės. Net žinant gyventojų šiuose regionuose skaičių, statistika - itin išraiškinga. Todėl pagalvoti naujiesiems regiono savivaldybių vadovams, siekiantiems išlaikyti darbo vietų skaičių ir gauti gyventojų pajamų mokestį į savivaldybių biudžetą yra apie ką.

Pasak vadovo, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai situacijai keisti, jaunimo verslumui skatinti darė, kas buvo jų jėgoms: rengė paraiškas tarptautiniams projektams, tačiau jiems finansavimas nebuvo skirtas.

Nepakito ir toliau išlieka verslo delegacijų ir verslo misijų į Klaipėdą mažėjimo tendencija. Praėjusiais metais rūmai surengė 150 tiesioginių verslininkų susitikimų 3 verslo misijų metu, tuo pat metu 2003 m. į Klaipėdą atvyko 15 verslo delegacijų.

Anot B. Petrausko, uostamiestis turėtų siekti išlikti patrauklus ir užsienio investuotojams, nors pastaruoju metu pasigendama rimtų ketinimų Klaipėdoje turinčių verslininkų vizitų. Tebevyksta verslo į Vilnių koncentracija, Klaipėdoje lieka įmonių filialai, kurių užduotis lieka viena – užtikrinti užsakymų vykdymą be socialiai atsakingo verslo politikos.

Tradiciniam verslo renginiui – kontaktų mugei, apsilankant tuo pat metu tam tinkamose patalpose vykstančioje tarptautinėje parodoje – mieste vis dar nėra kur. Ir per šešiolika metų siekiančią dabartinių Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų istoriją šiemet pirmąkart rūmų narys, UAB "Expo Vakarai“ statybų parodą balandį rengs po atviru dangumi ir glausis Klaipėdos universiteto teritorijoje.

Nepaisant to, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai kartu su savo nariais ieško naujų užsienio verslininkų pritraukimo formų: siekiant verslo plėtrai panaudoti kasmetinį džiazo festivalį, galimybę tuo pat metu dalyvauti golfo turnyre, šiemet vienu metu birželio 3- 5 d. rengiama tarptautinė verslo kontaktų mugė ir golfo turnyras Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų taurei laimėti.

Europos verslo ir inovacijų tinklas – pradėtas naujas projekto etapas

Praėjusiais metais rūmai baigė vykdyti pirmąjį trejus metus trukusį Europos verslo ir inovacijų tinklo projekto etapą ir su Europos Komisija tiesiogiai pasirašė naują sutartį dėl antrojo etapo 2011 – 2012 m. finansavimo. Europos verslo ir inovacijų tinklas, kurį EK skelbtą konkursą Lietuvoje laimėjo kartu paraišką pateikę Klaipėdos, Kauno, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei Lietuvos inovacijų centras, veikia nuo 2008 m. ir padeda mažoms ir vidutinėms įmonėms plėtoti savo veiklą bei rinkas.

Pasak B. Petrausko, didelio ilgalaikio projekto, kurį EK iš dalies remia tiesiogiai, rodo didelį Europos Komisijos pasitikėjimą Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmais, kuriam įgyti, kitaip nei Lietuvoje, užtenka kasdienio bendro darbo.

Per trejus metus Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai kaip tinklo partneris surengė daugiau kaip 60 verslo renginių. Specialiosiose tinklo konsultacijose dalyvavo daugiau kaip 100 regiono įmonių. Renginių metu įvyko daugiau kaip 150 tiesioginių verslininkų kontaktų – pasak rūmų prezidento, tai geras rodiklis, žinant, kad užsienio šalių verslininkų atvykimas dėl prasto regiono pasiekiamumo yra problemiškas.

Nepaisant to, Klaipėdos regiono, atsižvelgiant į jo specifiką, įmonėms per trejus metus buvo paskelbta apie 1300 užsienio įmonių pasiūlymų. Vakarų Lietuvos verslas, ieškodamas naujų verslo galimybių, buvo gerokai pasyvesnis – duomenų bazėse buvo paskelbta 118 jų bendradarbiavimo pasiūlymų.

Europos verslo ir inovacijų tinklas – šiuo metu didžiausias paramos smulkiajam ir vidutiniam verslui tinklas pasaulyje. Jame dirba 572 organizacijos, veikiančios Europos Sąjungos šalyse ir už jos ribų: Armėnijoje, Bosnijoje, Islandijoje, Juodkalnijoje, Kroatijoje, Makedonijoje, Norvegijoje, Rusijoje, Serbijoje, Šveicarijoje. Tinklas turi savo atstovybes Kinijoje ir Pietų Korėjoje, Viduriniuose Rytuose – Egipte, Izraelyje ir Sirijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje – Čilėje, Meksikoje, JAV. Juolab kad įmonių inovatyvumo ir konkurencingumo didinimas – vienas iš svarbiausių deklaruojamų Lietuvos ekonomikos uždavinių.

Pasak rūmų prezidento, tai papildoma galimybė skatinti ne vien Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų narių bendradarbiavimą su mažųjų ir vidutinių Europos šalių verslininkais - taip užtikrinamas tiesioginis Lietuvos verslo ryšys su EK. Pagal dar vieną paramos projektą, vėlgi pasirašytą tiesiogiai su Europos Komisija, ir šiemet Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmams rengiant tiesiogines konsultacijas su verslininkais, bus siekiama išsiaiškinti, kaip veikia ES direktyvos vienoje ar kitoje verslo srityje.

Klaipėdoje praėjusiais metais jau buvo surengtos EK konsultacijos su turizmo verslo atstovais apie ekonominės krizės poveikį šiam verslui, vyko mažųjų ir vidutinių įmonių apklausa apie paramą inovacijoms.