Klaipėdos uostas išlaiko patrauklumą

Klaipėdos uoste nuo pat metų pradžios vyravo dvi tendencijos: naftos produktų krova atsiliko nuo pernykščių tempų, o biriųjų krovinių, ypač kalio trąšų, apyvarta didėjo – jų per pusmetį krauta 9,2 mln. tonų (+25 proc.). Birželį fiksuotas 3,36 mln. tonų krovinių kiekis žymi šio mėnesio apyvartos rekordą, padėjusį užsitikrinti 2,9 proc. didesnį nei pernai pirmojo pusmečio rezultatą. Krovos tempu Klaipėdos uostas aplenkė Rygą ir Baltijos jūros rytinėje pakrantėje yra ketvirtas po didžių Rusijos uostų: Primorsko, Ust Lugos ir Sankt Peterburgo.

Mažiau pajamų iš SGD

Lietuvos jūrų krovinių kompanijų asociacijos viceprezidentas Vaidotas Šileika pažymi, kad Klaipėdos uosto teigiamą rezultatą lemia bendros visų kompanijų pastangos gerai atlikti fizinį krovos darbą. Uosto skaičiai atspindi šalies ekonominę būklę ir krovinių rūšių pasikeitimus, o ryškiausiai – naftos produktų mažėjimą rinkoje. Tačiau antrasis pusmetis, kaip rodo praktika, visuomet būna aktyvesnis dėl artėjančių metinių švenčių, kai prekybininkai siekia atsivežti daugiau prekių konteineriuose, tranzito pagausėja įmonėms siekiant papildyti biudžetą, prieš žiemą apsirūpinti energijos ištekliais. Todėl, V. Šileikos įsitikinimu, uostui turėtų pavykti, jeigu rinkoje nenutiks neprognozuotų dalykų, pasiekti geresnį metinį rezultatą nei pernai.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovai labiausiai susirūpinę dėl bendrovės „Klaipėdos nafta“ smukusios tiek naftos produktų, tiek suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovos. Naftos produktų apyvarta per 6 mėnesius šiemet buvo 15 proc. mažesnė negu pernai, o SGD išdujinta perpus mažiau.

Pasak KVJUD administracijos ir rinkodaros direktoriaus Artūro Drungilo, naftos produktų mažėjimo priežastys išorinės: visuose Baltijos šalių uostuose naftos produktų apyvarta (5 mėn. duomenimis) smuko 2,5 mln. tonų, bet Klaipėdos uosto praradimų dalis buvo pati mažiausia. Kita vertus, Ventspilio uostas pirmąjį pusmetį apyvartą padidino 23 proc. dėl perkrauto didesnio tranzitinių naftos produktų kiekio. SGD tiekimą lėmė mažesnis dujų vartojimas šalyje.

Nors KVJUD pajamų pirmojo pusmečio planas viršytas, gauta 28,6 mln. eurų (+0,9 proc.), tačiau finansinis rezultatas, A. Drungilo manymu, galėjo būti kur kas geresnis, jeigu į SGD terminalą laivų būtų atplaukę tiek pat, kiek pernai.

Neseniai išplatintame „Klaipėdos naftos“ pranešime spaudai nurodoma, kad dėl pasaulinės naftos produktų rinkos neapibrėžtumo, politinių sprendimų įtakos tranzitinių krovinių srautui (Rusija nuo pernai buvo gerokai sumažinusi naftos tiekimą Baltarusijai) bendrovė privalėjo ieškoti alternatyvių užsakymų. Balandį Rusijai ir Baltarusijai susitarus dėl naftos tiekimo atnaujinimo ir Baltarusijos gamykloms palaipsniui grįžtant prie įprastų naftos produktų gamybos kiekių, didėjo ir „Klaipėdos naftos“ krova.

Darbai pajudės

Per pusmetį Klaipėdos uoste užbaigta keletas tęstinių darbų (išvalyta 493 tūkst. kubų grunto, vyksta kelių krantinių ir geležinkelio atkarpų rekonstrukcija bei statyba), bet dar daugiau liko nepradėtų projektų dėl pernai sustabdyto užteršto grunto valymo konkurso.

Po pusmetį trukusio bylinėjimosi Lietuvos apeliacinis teismas liepos 4 dieną atmetė Lietuvos bendrovės „MT Group“ ir Nyderlandų „Jan De Nul“ skundą dėl laimėtojo užteršto grunto valymo konkurse ir paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo balandžio viduryje priimtą nutartį, pagal kurią laimėtoju lieka Suomijos ir Estijos bendrovių konsorciumas, pasiūlęs 9,4 mln. eurų kainą. Konkursą skundę tiekėjai, pasak KVJUD teisininko Lino Rudžio, teoriškai dar turi galimybę nutartį skųsti, bet tikisi, kad to nedarys, nes teisme neturėjo įtikinamų argumentų savo naudai , o įrodymai, jog laimėtojai neturi pakankamai technikos ar reikiamų atestatų, buvo atremti vykstant teismų procesui. Be to, jų siūloma kaina buvo kur kas didesnė – 11,4 mln. eurų.

Sutartis su laimėtoju bus pasirašyta artimiausiomis dienomis. Pasak KVJUD infrastruktūros direktoriaus Vidmanto Paukštės, teismo sprendimas leis pietinėje uosto dalyje, Malkų įlankoje, išvalyti užterštą gruntą ir parengs teritoriją gilinimui. Be to, bus galima baigti Smeltės pusiasalio apsauginės sienutės statybą bei ieškoti rangovų kitiems su šia vieta susijusiems projektams: Vakarų laivų gamyklos, Klaipėdos konteinerių terminalo krantinių rekonstrukcijai ir smulkesniems darbams.