Krizė gerokai ištuštino Klaipėdos savivaldybei priklausančias turgavietes. Iš jų pasitraukė apie pusė prekiautojų. Kai kurios prekybos vietos – vis laisvos. Dėl to, smulkiųjų verslininkų teigimu, kalta turgaviečių administracija, nes, atėjus sunkmečiui, nemažino nuomos kainų, o sąlygos prekybos vietose nepatrauklios.
„Jeigu visiškai grynam lauke po stogu stovėdamas prekybininkas moka 120 Lt, tai kainos yra nenormalios. „Big“ prekybos centre už kvadratinį metrą žmonės moka 60 Lt“, – sako Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininko pavaduotojas Donatas Botyrius.
Realiai prekybos vieta, pasak D. Botyriaus, dar brangesnė – papildomai tenka mokėti už padėklą, nakčiai paliktų produktų saugojimą, vitriną ar naudojimąsi šaldytuvu. Prekiautojai esą jau nebeišsilaiko. Nusivylę ir pirkėjai, nes kainos, palyginant su Vilniaus, Kauno ar net Šilutės, čia jau gerokai aukštesnės.
Smulkieji verslininkai teigia, kad Klaipėdos savivaldybės valdomas turgavietes galima atgaivinti. Tereikia atpiginti prekybos vietų nuomą ir pastatyti naujus paviljonus vietoje lauko prekyvietės. Taip esą būtų galima sukurti tūkstantį naujų darbo vietų.
Turgavietės vadovai sako, kad net ir veltui ūkininkams leidus prekiauti, prekyba nepagerėtų. Esą Lietuvoje nebėra žmonių. O pagerinti sąlygas nėra pinigų.
„Paskolos imti nenorim, nes ją reikia grąžinti. O kaip grąžinti? Palūkanas reikės įskaičiuoti į kainą, tai vėl išaugs“, – teigia sako UAB „Senasis turgus“ direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Mickus.
Vis dėlto asociacija savus siūlymus, kaip atgaivinti Naujają ir Senają uostamiesčio turgavietes, kovą žada teikti Verslo tarybai, vėliau – turgaviečių ir savivaldybės vadovams.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą