Vakar Vilnius buvo neįprastai apmiręs. Net piko valandomis nebuvo jokių transporto spūsčių, nors kitomis šios savaitės darbo dienomis situacija buvo priešinga. Pasirodo, gatvės atsilaisvino, nes jų neužkimšo daugybė savivaldybės ir valstybės institucijų klerkų automobilių. Nemaža dalis jų pasiėmė vienos dienos atostogų, taip pasidarydami sau ilgąjį keturių dienų savaitgalį. Beje, taip gudrauti jiems bus galima ir toliau, mat naujasis Darbo kodeksas, numatantis, kad dirbantiesiems priklauso nebe 28 kalendorinės dienos, o 20 darbo dienų atostogos per metus, negalioja. Jiems galioja Valstybės tarnybos įstatymas, paliekantis tas pačias 28 kalendorines dienas. Kitaip tariant, daug palankesnes sąlygas.
Tiek kodeksas, tiek minėtas įstatymas numato prievolę pusę metinių atostogų išnaudoti vienu ypu. Tačiau valdininkams lieka dar 14 dienų, kurias gali pasiimti tik laisvadieniais, į atostogas neįtraukiant nei savaitgalių, nei šventinių dienų. Tad iš esmės, atostogaudami tik nuo pirmadienio iki penktadienio arba „susikurdami“ ilguosius savaitgalius, jie per metus gali „susiveikti“ beveik 5 savaites atostogų. O tuo metu priklausantys nuo Darbo kodekso daugiau nei 4 savaičių „susiveikti“ niekaip negali.
Diskriminacinių nuostatų palikta ir daugiau. Paprastiems dirbantiesiems papildomos atostogų dienos suteikiamos tik už nepertraukiamą 10 metų darbo stažą toje pačioje darbovietėje, o dirbantiems valstybės tarnyboje ir turintiems vos 5 metų tarnybos stažą (nebūtinai toje pačioje darbovietėje) už kiekvieną paskesnių trejų metų darbo stažą pridedama dar po 3 dienas. Be to, kodeksas nenumato jokių priedų prie algos už stažą, o Valstybės tarnybos įstatymas numato po 3 proc. algos dydžio priedus už kiekvienus 3 ištarnautus metus. Tačiau kadangi tokia nelygybė egzistuoja jau ne vienus metus, labiausiai bado akis naujoji diskriminacinė nuostata dėl skirtingos atostogų trukmės.
Viena iš valstiečių lyderių, Seimo pirmoji vicepirmininkė bei Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Rima Baškienė tvirtina suprantanti, kad tai yra diskriminacija, tačiau kaltę dėl to verčia ne valstiečiams, kurie yra didžiausia politinė jėga Seime, o opozicijai bei koalicijos partneriams socialdemokratams.
„Turi būti vienodos atostogos ir tiems, kuriems galioja Darbo kodeksas, ir tiems, kuriems jis negalioja. Praėjusią savaitę būtent tai ir norėjome sutvarkyti, bent jau tą įstatymo gabaliuką dėl atostogų perskaičiavimo darbo dienomis. Tačiau socialdemokratų ir opozicijos iniciatyva pataisos grąžintos tobulinti“, - tvirtino R.Baškienė.
Kodėl tiek įstatymas, tiek kodeksas nebuvo keičiami kartu, buldozeriu stumtas tik Darbo kodeksas (tai, beje, ypač darė valstiečiai), politikė paaiškinti negalėjo. Viena iš galimų priežasčių - politikai galbūt turi daug giminaičių ar draugų, dirbančių valstybės tarnyboje, todėl nenorėjo jiems pakenkti. Tačiau R.Baškienė sako linkusi manyti, kad tai labiau panašu į politines ambicijas - nepritarti niekam, ką inicijuoja Vyriausybė.
„Argumentas buvo protu nesuvokiamas: Valstybės tarnybos įstatyme nepriimti nieko, kol nebus parengtas visas kompleksas - dėl priedų, atostogų, priemokų ir t.t. Nors reikėjo priimti bent jau vieną gabaliuką“, - sakė R.Baškienė.
Parlamentarė užsiminė, kad rudens sesijoje galbūt bus sulygintos visų dirbančiųjų teisės į vienodas atostogas, tačiau nesuteikė daug vilčių, kad dėl priedų prie algų diskriminacija bus panaikinta, mat, pasirodo, valdininkams jie priklauso dėl atsakingo darbo. Lyg gydytojų, mokytojų ar inžinierių darbas mažiau atsakingas. Tačiau seimūnė bent jau pripažino, kad būtų logiška grąžinti senąją tvarką, kai buvo kilnojamos darbo dienos, suteikiant žmonėms galimybę pasidžiaugti ilgaisiais savaitgaliais.
„Tokio lankstumo tikrai reikia. O ir gudravimo iš valstybės tarnautojų pusės tada būtų mažiau“, - teigė R.Baškienė.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą