Šiemet spalį Klaipėdos uoste krauta beveik 3 mln. tonų krovinių, šiek tiek mažiau nei pernai ir užpernai per tą patį mėnesį. Tai sąlygojo šiemet spalį 28 proc. sumenkusi naftos produktų krova, be to, krauta mažiau ir grūdų. Krovinių apyvartą praėjusį mėnesį didino metalo rūdos krova ir konteinerizuoti kroviniai.
Per 10 šių metų mėnesių Klaipėdos uoste perkrauta 28,7 mln. t krovinių, t. y. 3,7 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Esminį poveikį darė tai, kad krauta beveik puse milijono tonų mažiau naftos produktų ir daugiau kaip 1 mln. t mažiau birių trąšų. Šiek tiek sumažėjo ir ro-ro krovinių. Pastarųjų apyvarta, jeigu skaičiuotume vienetais, išliko beveik nepakitusi ir tai rodo, kad vartojimo rinka atsigauna. Tonažo sumažėjimą lėmė tai, kad nebeliko tokio krovinio, kaip geležinkelio vagonai, nes iš Zasnico (Vokietija) į Klaipėdą nebeplaukia AB "DFDS Seaways" keltas. Dešimties 2013-ųjų mėnesių krova uoste didėjo žemės ūkio produktų, statybinių medžiagų ir konteinerizuotų krovinių dėka.
Sumenko naftos produktų krova
Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, naftos produktų krova Klaipėdos uoste sumenko ir dėl to, kad AB "Klaipėdos nafta" sudarė sutartį su kompanija "Litasco" ir išnuomojo jai savo rezervuarus. "Gal "Klaipėdos naftai" tai ir gerai, bet uostui - blogai. Bendrovė galbūt gauna didesnes pajamas nei anksčiau, o valstybė, mano požiūriu, patiria nuostolių", - sakė Uosto direkcijos vadovas.
Anot jo, jeigu "Klaipėdos nafta" būtų privati kompanija, tai būtų kitas dalykas. Dabar per 70 proc. jos akcijų priklauso valstybei.
"Valstybei neturėtų būti tas pats, kad dėl tokio "Klaipėdos naftos" žingsnio AB "Lietuvos geležinkeliai" neteko daugiau kaip 10 mln. Lt, o Uosto direkcija - daugiau kaip 2 mln. Lt", - mano A. Vaitkus.
Tuo metu AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Rokas Masiulis jau ne kartą tvirtino, jog sutartis su bendrove "Litasco" yra itin naudinga "Klaipėdos naftai" - įmonė dar niekada neturėjo tokių gerų sąlygų.
Pasak kai kurių specialistų, jei ne ši sutartis, naftos produktų krova uoste būtų smukusi dar labiau.
Pasak Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo, sumenkusi naftos produktų krova susijusi ne tik su "Klaipėdos nafta", bet ir su tuo, kad Baltarusijos gamyklos iš Rusijos gauna mažiau žaliavų, todėl daugiau naftos produktų, perdarytų į benziną, Baltarusija vartoja vidaus rinkoje ir mažiau jo lieka eksportui. Dėl šios priežasties apskritai sumenko baltarusiškų krovinių eksportas.
Klaidas reikia taisyti
Grūdų uoste mažiau krauta tik spalį. A. Drungilo manymu, taip yra todėl, kad eksportuotojai laukia, kol pakils kainos, nes grūdų derlius šiemet toks pat geras kaip ir pernai.
Dešimties mėnesių grūdų ir kitų žemės ūkio produktų krovos rezultatas neblogas. To pasiekta dėl baigtų rekonstruoti krantinių, kuriomis naudojasi AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO), tad bendrovė gali krauti didesnius laivus, gabenančius 70 tūkst. t žemė ūkio produktų. Be to, ši kompanija pritraukė naują krovinį, o ne atėmė jį iš kurios nors kitos kompanijos.
"Negerai, kad buvo pastatyta krantinė, pagilinta, bet KLASCO negalėjo jos iš karto naudoti visu pajėgumu. Analogiškoje situacijoje šiandien atsiduria ir jūrų krovinių kompanija "Bega". Pastatytas pirsas, bet dėl kažkokios priežasties nedidelės apimties darbai neatlikti, tad dėl mažo akmenėlio stringa didelis vežimas. Manau, tokios klaidos turi būti kuo greičiau ištaisytos, kad uosto naudotojai galėtų maksimaliai išnaudoti krantines", - pažymėjo Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas.
Reikalai nėra tokie prasti
A. Drungilo teigimu, šių metų Klaipėdos uosto krovos rezultatai nėra jau tokie prasti, turint omenyje, kas vyksta visame Baltijos jūros rytinės pakrantės regione. Visuose jo uostuose krovinių apyvarta per 10 šių metų mėnesių tėra tik 637 tūkst. t didesnė nei pernai per tą patį laikotarpį.
Pagal krovos augimą regione pirmauja Rusijos Ust Lugos uostas - plius 13,6 mln. t, Visockas - 2,6 mln. t, Kaliningradas - 907 tūkst. t ir Būtingė - 671 tūkst. t. Visų kitų uostų apyvartos yra neigiamos. Didžiausias krovos nuosmukis šiemet stebimas Primorske - minus 9,8 mln. t, Liepojoje - 2,5 mln. t, Ventspilyje - 1,7 mln. t, Klaipėdoje - šiek daugiau nei 1 mln. t.
"Krovinių apyvarta regione neauga, stebime jų persiskirstymą tarp uostų. Didžiąją dalį krovinių nusiurbė Ust Luga", - teigė A. Drungilas.
Pasak A. Vaitkaus, Rusijos uostų, ypač Ust Lugos, augimo tempai yra drastiški. Krovos pokyčiai juose vyksta dešimtimis milijonų tonų per metus. "Nors Klaipėdos uoste dominuoja kelios krovinių rūšys, jis iš esmės yra universalus uostas. Ir tas universalumas leidžia jam šiandien išsilaikyti konkurencinėje kovoje. Kaimyniniai Rygos, Ventspilio, Talino uostai, turintys tokius dominuojančius krovinius kaip naftos produktai ir anglis, jau pajuto poveikį dėl spartaus Ust Lugos uosto vystymosi. Juose minėtų krovinių apyvarta yra mažėjanti", - sakė Uosto direkcijos vadovas.
Diskriminacinio pobūdžio reikalavimas
A. Drungilas mano, kad šiemet Klaipėdos uoste perkrautų krovinių kiekis sudarys 34 mln. t. "Tai, kad pradedami eksploatuoti nauji objektai, gilinamos krantinės iki laivybos kanalo gylio, leidžia mums tikėtis, kad krovinių apyvarta kitais metais bus didesnė, nes mes sudarysime geresnes infrastruktūros sąlygas verslui. Į 2015-uosius nežiūrime taip optimistiškai todėl, kad turime labai didelę ro-ro krovinių dalį, beveik 5 mln. t. Nuo 2015-ųjų pradės galioti nauji reikalavimai šito regiono, t. y. Šiaurės ir Baltijos jūrų laivų kurui. (Bus reikalaujama naudoti mažesnio sieringumo kurą. - Autor. past.) Manome, kad jie gali turėti įtakos. Su AB "DFDS Seaways" vadovu skaičiavome, kad vieno autotreilerio su kroviniu pervežimo kaina Kylio linijoje gali išaugti netgi 50 proc. Iš tikrųjų susidarys labai didelė kaina, palyginti su krovinio vežimu sausumos keliu. Jeigu nepavyks minimalizuoti krovinių pervežimo kainos didėjimo, dalis jų gali būti perorientuota į sausumos autotransportą", - sakė A. Drungilas.
"Reikalavimas kurui, mano požiūriu, yra diskriminacinio pobūdžio. Negali būti ES uostams sudaromos skirtingos konkurencinės sąlygos. Ne kartą domėjausi, kokiu pagrindu teigiama, kad ta priemonė duos pagrįstą efektą. Iš niekur negavau atsakymo, kad tie sieros junginiai, kurie išmetami į atmosferą, daro poveikį jūrai. Dabar girdime kalbas, kad jie gali daryti poveikį žemyninei daliai", - kalbėjo A. Vaitkus.
Pasak Uosto direkcijos vadovo, ro-ro tipo laivai yra labiausiai ekologiška transporto priemonė. Jeigu tas krovinių srautas, kuris dabar gabenamas ro-ro laivais, būtų paleistas autokeliais, poveikis mūsų sveikatai būtų daug kartų negatyvesnis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą