Atlyginimų mokėjimas įteikiant darbuotojams vokelius bei kitos apgaulingos buhalterinės apskaitos formos privačiose firmose - tik dalis visų finansinių nusikaltimų, kurie kasmet padaro valstybės biudžetui milijonus litų nuostolių.
"Slepiamų mokesčių mastai yra iš tiesų dideli, tačiau ateityje, įstojus į Europos Sąjungą, sukčiautojų gretos gali dar gausėti. Lietuviams išradingumo tikrai nestinga - finansinių nusikaltimų schemos, kurias naudoja nusikaltėliai, tampa vis sudėtingesnės. Be to, organizuotos nusikalstamos struktūros, užsiimančios finansinėmis machinacijomis, kryptingai veržiasi į tarptautinius vandenis",- apie specifinius pokyčius nelegalios ekonominės veiklos srityje pasakojo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apskrities skyriaus komisaras Rolandas Liutika.
Tuo tarpu privačios, pelno nesiekiančios organizacijos Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LRI) viceprezidentė Rūta Vainienė primena, jog ir fiktyvus eksportas, ir pinigų plovimas, ir kita nusikalstama finansinė veika, vykdoma tarptautiniu mastu, turi stiprų užnugarį - valstybinių institucijų paramą bei užtarimą.
Būtina mažinti mokesčius
Kalbant apie mokesčių politiką, reikia turėti galvoje, kad bet kurioje šalyje verslininkai suinteresuoti mokėti kuo mažiau mokesčių, o valstybė - gauti jų kuo daugiau. Mokesčiai slepiami ne tik Lietuvoje, bet ir labiau išsivysčiusiose šalyse. Kodėl žmonės taip elgiasi? Pasak R. Vainienės, tyrimais įrodyta, kad Lietuvos gyventojai nuslepia apie 37 proc. savo pajamų. Jeigu jie mokėtų sąžiningai visus mokesčius, pristigtų lėšų pagrindiniams savo poreikiams patenkinti.
Pasak R. Vainienės, ji nesanti finansinių nusikaltimų ekspertė, tačiau sakė galinti drąsiai teigti, kad jų mastai Lietuvoje nemažės tol, kol nebus sumažinta mokesčių našta. "Ir tai nereiškia, kad tuomet nukentės valstybės biudžetas. Kitų šalių, pavyzdžiui, Estijos patirtis rodo, kad esant mažesniems mokesčių tarifams, per valstybės biudžetą perskirstoma daugiau lėšų. Paradoksalu, bet tiesa: esant mažesniems mokesčiams, į biudžetą surenkama daugiau pinigų."
Valstybės apvogimas - mąstymo išdava
Komisaras R. Liutika įsitikinęs, kad ir maksimaliai sumažinus mokesčių tarifus, vis tiek kai kurie asmenys vengtų juos mokėti. "Toks dar mūsų žmonių mentalitetas - vagystė iš valstybės yra vos ne garbės reikalas. Jeigu yra galimybė apgauti, nuslėpti, tai ja būtinai pasinaudojama. Priešingai nei, tarkime, JAV, kur nelegali ekonominė veikla yra vienas gėdingiausių nusikaltimų. Lietuvoje mokesčių politika ir finansai nėra valstybės prioritetas, todėl mes neturime tokių įgaliojimų, kaip, pavyzdžiui, kolegos iš Vokietijos. Ten numatyta įstatymais, kad pareigūnas turi teisę stebėti ir sekti įtariamą finansiniu nusikaltimu asmenį, reikalauti iš jo, kad būtų pagrįstos jo pragyvenimo pajamos ir išlaidos.
O pas mus kaip? Turi žmogus didžiulį namą, prabangią mašiną, o nei pats, nei jo žmona oficialiai niekur nedirba. Šiuo atveju esame priversti pasitelkti operatyvinius darbuotojus, kad išsiaškintume, iš kur tie turtai. O paskelbtas visuotinis pajamų deklaravimas leidžia atsekti žmogaus pajamų grandinę, tačiau neatspindi galutinio vaizdo - kur jis tuos pinigus išleidžia, ar yra balansas tarp pajamų ir išlaidų."
Dominuoja sukčiavimai ir aplaidumas
FNTT Klaipėdos apskrities skyriaus duomenimis, per pirmuosius tris šių metų mėnesius nuslėpti mokesčiai siekė beveik pusę milijono litų. Atskleistas 21 finansinis nusikaltimas, iškelta 16 baudžiamųjų bylų.
Praėjusiais metais Klaipėdos apskrities FNTT pareigūnų įdirbis - įspūdingas: atskleisti finansiniai nusikaltimai, kuriais valstybei padaryta 13,6 mln. Lt žala.
Visos šalies mastu šiemet, iki balandžio mėnesio, atskleista per 27 mln. litų nuslėptų mokesčių. Siekdami užtikrinti valstybei padarytos žalos atlyginimą, pareigūnai areštavo arba laikinai apribojo nuosavybės teises juridiniams bei fiziniams asmenims į daugiau kaip 15 mln. Lt vertės turtą.
34 proc. atskleistų nusikaltimų finansams sudaro apgaulingas apskaitos tvarkymas, 18 proc. - aplaidus apskaitos tvarkymas, 13 proc. - žinomai neteisingų duomenų apie pajamas arba pelną pateikimas, 10 proc. - oficialaus dokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas, 7 proc. - mokesčių ir įmokų vengimas, 3 proc. - turto pasisavinimas arba išvaistymas, po 2 proc. - netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimas, laikymas arba paleidimas į apyvartą bei vertimasis neteisėta komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla bei kontrabanda.
Tyli, kol dirba
Pasak komisaro, atlyginimai, mokami darbuotojams vokeliuose, - vis dar opi problema. "Vargu ar kitaip ir gali būti, kol klesti nedarbas. Žmogus brangina darbo vietą ir apie slepiamus darbdavio mokesčius tyli. Net tada, kai dirba viršvalandžius ir nieko už tai negauna. Ir tik atleistas iš darbo, suteikia informaciją apie buvusioje darbovietėje vykdomą nelegalią ekonominę veiklą,- pasakojo R. Liutika.- Bet dažnai šaukštai jau būna po pietų, nes darbdavys aiškina darbuotoją atleidęs dėl prasto pareigų atlikimo, o šis jį iš keršto apskundęs. Čia sunku ką nors įrodyti."
Direktorius - asocialus asmuo
FNTT Klaipėdos apylinkės skyriaus vadovas taip pat pažymi, kad finansinių nusikaltėlių veiklos nesuvaržė ir praeitais metais įvykusi mokesčių sistemos reforma, kai pasikeitė svarbiausi ekonominę aplinką formuojantys Pelno mokesčio, Akcizų, PVM ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymai. Atitinkamų poįstatyminių aktų stygius leidžia gudresniems verslininkams manipuliuoti valstybės pinigais savo naudai.
Štai prieš 4-5 metus buvo itin išpopuliarėjęs neteisėtas PVM susigrąžinimas iš valstybės biudžeto. Nusikaltėliai veikė pagal panašią schemą: sakykime, Klaipėdoje registruota, bet Vilniuje veikianti įmonė užsiima medienos eksportu. Ši sudaro medienos pirkimo sutartį su Vilniuje registruota ir Šiauliuose veikiančia antrąja firma. Pastaroji dėl medienos pirkimo kreipiasi į trečiąją - registruotą Kaune ir veikiančią Klaipėdoje. Na, o trečioji sudaro medienos pirkimo sutartį su ketvirta įmone. Ši firma įsigytą medieną parduoda pirmajai. Ši eksportuoja medieną į užsienį, o kadangi eksportui taikomas nulinis tarifas, prašo valstybės sugrąžinti jai medienos pirkimo metu sumokėtą PVM.
Tačiau tiriant tokį atvejį neįmanoma nustatyti, iš kur ta ketvirtoji firma pirko medieną, ir akivaizdu, kad jokio PVM mokesčio ji nemokėjo. Ketvirtoji firma įprastai būna registruota kaip ūkinės veiklos subjektas, tačiau neturi vadovo. Anot komisaro, direktoriaus postą dažnai užima koks nors asocialus asmuo, porą kartų pasirašęs atitinkamus dokumentus ir daugiau nieko nežinantis.
Vyniojant siūlą toliau, taip pat išsiaškinama, jog visų trijų pirmųjų įmonių akcinininkai yra tie patys žmonės...
Teritorinis principas negalioja
FNTT Klaipėdos apskrities skyriaus komisaras, paprašytas įvardyti, kuris Lietuvos miestas pirmauja pagal finansinių nusikaltimų skaičių, sakė negalintis vienareikšmiškai atsakyti.
"Finansinių nusikaltimų srityje teritorinis principas lyg ir negalioja. Netikslinga teigti, kad klaipėdiečiai yra apsukresni sukčiai už kauniečius arba vilniečiai valstybei pridaro didesnių nuostolių nei panevėžiečiai. Pateiktas medienos eksporto pavyzdys rodo, kad nelegali ekonominė veikla apima visą Lietuvą. Sukčiautojai įprastai nekoncentruoja savo veiklos tik didžiausiuose miestuose."
Kas kita, anot R. Liutikos, yra tarptautiniai finansiniai nusikaltimai, kai prekių bei pinigų judėjimas vyksta per kelias šalis.
OLAF - tarptautinė kontrolė
Plečiantis lietuviškų bendrovių ryšiams su užsienio valstybių ūkio subjektais, finansiniai nusikaltimai vis dažniau tampa transnacionaliniais. Lietuvoje ir užsienyje sąskaitos vis dažniau valdomos distanciniu būdu, daug grynųjų pinigų neteisėtai gabenama per Lietuvos valstybės sieną.
Todėl Lietuvai integruojantis į ES, tampa svarbūs ryšiai su tarptautinėmis organizacijomis, Europos ir kitomis užsienio šalimis, padedančiomis greičiau pasikeisti informacija apie Lietuvoje veikiančias užsienio įmones, jų steigėjus ir atstovus, Lietuvos piliečių bei jų įsteigtų įmonių veiklą užsienyje.
"Itin glaudus bendradarbiavimas pradėtas su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba OLAF. Tam mūsų tarnyboje įkurtas Tarptautinio bendradarbiavimo skyrius, kuriame yra "OLAF-Lietuva" padalinys. Tokiu būdu bus įgyvendinama ES finansinių interesų apsauga, prižiūrimas iš struktūrinių ES fondų gaunamos finansinės paramos, pavyzdžiui SAPARD lėšų paskirstymo šalies žemės ūkiui, skaidrumas", - sakė komisaras.
Galimybė grąžinti skolas
FNTT Klaipėdos apskrities skyriaus duomenimis, valstybei padarytos materialinės žalos atlyginimas per teismą dažnai užtrunka nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Daug laiko atima ir visos nusikaltimo sudėties atskleidimas.
"Valstybę apvogę piliečiai ne visada pasinaudoja jiems suteikta galimybe išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jiems pakanka įvykdyti Mokesčių inspekcijos apskaičiuotą finansinę prievolę bei sumokėti nuslėptus mokesčius, susikaupusius delspinigius ir kitas įmokas",- aiškino komisaras.
Komisaro teigimu, šansas išvengti teistumo, įkalinimo iki penkerių metų ar baudų, atsirado po to, kai Vyriausybė padarė kelis pakeitimus Baudžiamajame ir Baudžiamajame proceso kodeksuose.
"Tačiau finansinį nusikaltimą padaręs asmuo kaltę valstybei gali išpirkti tik vieną kartą,- pridūrė R. Liutika. - Jeigu tas pats asmuo ateityje padarys dar vieną finansinį nusikaltimą, baudžiamoji atsakomybė bus pritaikyta už abu nusižengimus."
Ne botago, o meduolio
Laisvosios rinkos ekspertai nelinkę pritarti, kad dideli mokesčiai šalyje yra tik mitas ir pasiteisinimo priemonė nelegalią ekonominę veiklą vykdantiems verslininkams. Svarbiausia, jų nuomone, - su kuo pirmiausia kovoja valstybės institucijos: su stambiais ūkio subjektais, vengiančiais mokėti mokesčius, ar su smulkiais, kuriuos nesunku sužlugdyti.
"Konstatuotas finansinis nusikaltimas - tai mirties nuosprendis nedidelei įmonei,- teigė R. Vainienė. - Baudomis ir bausmėmis vargu ar įmanoma priversti žmones nenusikalsti. Aš visgi palaikau Finansų ministerijos poziciją, kad mokesčiai būtų mokami savo noru. Šiam tikslui pasiekti reikia ne botago, o meduolio. Šiuo atveju - mažesnių mokesčių."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą