Atgarsiai
Europarlamentaro Liberalų ir demokratų aljanso už Europą vadovo Grahamo Vatsono teigimu, atstumdama Lietuvą Europos Komisija (EK) atitolino mūsų šalies augimą ir galimybę sugrįžti prie stabilumo po nepaprastai didelio augimo laikotarpio.
Komentuodamas antradienį priimtą EK sprendimą nerekomenduoti Lietuvai nuo kitų metų sausio 1 d. įsivesti eurą europarlamentaras pabrėžia, kad tai bloga politinė žinia šaliai, kuri labai stengėsi būti "gera europietė".
"Valstybės skola, biudžeto deficitas, valiutos kurso stabilumas ir infliacija - tai kriterijai, kuriuos Lietuva įvykdė. Tik nežymus infliacijos rodiklio neatitikimas nesudaro prielaidų jau nuo 2007-ųjų Lietuvai tapti euro zonos nare. Paradoksalu, bet šis rodiklis atitiktų reikalavimus, jei būtų skaičiuojamas pagal euro zonos šalių, o ne Europos Sąjungos šalių vidurkį, - sako G. Vatsonas.
G. Vatsonas apgailestauja, kad ypač preciziškai ir bekompromisiškai vertindama Lietuvos atitikimą Mastrichto kriterijams EK nesiima jokių priemonių ar sankcijų euro zonos senbuvėms - Italijai, Vokietijai ir Prancūzijai, kurios nuolat pažeidinėja Mastrichto kriterijus.
"Reikia pripažinti, kad žemos fiskalinės rizikos šalies, turinčios tik 3,5 mln. gyventojų, nepriėmimas į euro zoną yra dvigubų standartų taikymo tiesioginis atspindys", - teigia G. Vatsonas.
Tuo tarpu Lietuvos bankai nedramatizuoja padėties, kad euras nuo kitų metų sausio 1-osios dar nebus įvestas, ir tikisi, kad pasirengimui įvesti eurą skirtos investicijos atsipirks, kai Lietuva taps euro zonos nare. Bankai neprognozuoja ir rimtesnių ekonominių problemų.
Vis dėl to, pasak Lietuvos bankų asociacijos prezidento Rimanto Busilos, labai svarbi yra Vyriausybės aiškiai išsakyta pozicija dėl euro įvedimo dienotvarkės ateityje. Tai esą padėtų verslui aiškiau planuoti savo strategiją, suteiktų stabilumo finansų rinkai.
"Vakarų ekspreso", Eltos informacija
Rašyti komentarą