Kaimynės Latvijos valdžia siekia, kad, per krizę vietos piliečiams atsiradus sunkumų grąžinti būsto paskolas, su jais atsakomybę prisiimtų ir ekonominio pakilimo metu be saiko paskolas daliję bankai, tarp kurių dauguma - švediško kapitalo. Tuo tarpu Lietuvos valstybės galvos apie tai kol kas stengiasi išvis
nekalbėti arba problemą tikisi nutempti į neapibrėžtą ateitį.
Vakar žiniatinklis “Biznesnews.lv” pranešė, kad tik du Latvijoje veikiantys švedų kapitalo bankai - SEB ir “Nordea banka” - perėmė beveik šimtą Latvijos piliečiams priklausiusių nekilnojamojo turto (NT) objektų. Tikima, kad netrukus tokios ar panašios žinios taps šalies kaimynės kasdienybe.
Aistros dėl įkeisto turto
Tiesa, “Nordea banka” Kreditų departamento skyriaus vadovas Janis Asaris teisinosi, kad klientų turtas perimamas tik tais atvejais, kai “nebėra kitos išeities susitarti”.
Kaip galima suprasti iš latvių žiniasklaidos, daug labiau nepavydėtinoje padėtyje atsidūrė NT objektų netekę žmonės. Nemaža dalis jų juos pirko tada, kai siautėjo tai, kas šiandien vadinama nekilnojamojo turo bumu. Tuomet už žemės sklypus, namus ar butus latviai permokėjo mažiausiai pusantro karto, o kai kurie - ir dukart, ir pustrečio karto. Jei jų nekilnojamasis turtas bus parduotas pagal šiandien galiojančias kainas, didelė dalis Latvijos gyventojų bankams liks skolingi milžiniškas sumas, kurias vargu ar sugebės padengti per visą likusį gyvenimą. Mat Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, nėra fizinio asmens bankroto įstatymo, pagal kurį atsirastų galimybė tas skolas nurašyti.
Nors kol kas bankų perimtų NT objektų suskaičiuojama šimtais, niekas nedrįs paneigti, kad netolimoje ateityje jų gali atsirasti tūkstančiai ar net dešimtys tūkstančių. Maždaug tiek būtų ir žmonių, kurie būtų amžini švedų bankų skolininkai. Neatmestina galimybė, kad dėl tokių beviltiškų benamių kils socialinė įtampa šalyje, o gal net ir gatvės neramumai. Šit dėl ko, tarytum stengdamasi užbėgti nepageidautiniems įvykiams už akių, latvių Vyriausybė prakalbo apie paskolų amnestijos galimybę negalintiems jų susimokėti gyventojams.
Švedai stoja piestu
Planuojama, kad būsto paskolos negalintis grąžinti Latvijos pilietis gaus teisę grąžinti bankui užstatytą kredito įstaigai NT objektą, tada jo skola bankui išnyktų. Panaši praktika Jungtinėse Amerikos Valstijose: ten nemokiam tapusiam piliečiui užtenka atiduoti kredito įstaigai užstatyto namo ar buto raktus, ir jis lieka visiškai laisvas nuo piniginių įsipareigojimų. Apie galimybę tokią tvarką įvesti ir Latvijoje užsiminė net Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis.
Vis dėlto net nedrąsūs šalies kaimynės oficialių pareigūnų pareiškimai sukėlė tikrą audrą tarp švedų bankininkų. “Jei bus įvestos tokios taisyklės ir jos galios atgaline data, mes rimtai persvarstysime galimybę tęsti veiklą šioje šalyje”, - tėškė “Swedbank” atstovas Tomas Baktemanas (Thomas Backteman). Jo tikinimu, bankas į Baltijos šalis žiūri kaip į savo vidaus rinką, čia yra išdalijęs daug paskolų, todėl trauktis tikrai nenorėtų.
“Tačiau neįmanoma dirbti ten, kur tokios svarbos įstatymai galioja atgaline tvarka. Tai nėra europietiškos teisės pavyzdys ir tikrai pakenktų Latvijai pritraukiant investicijas”, - svaidėsi žaibais T.Baktemanas.
Atrodo, kad dalytis su skolininkais atsakomybės našta dėl neatsakingai išdalytų paskolų nenori ir kiti Švedijos kapitalo bankai, nors viešai savo poziciją reiškia kiek santūriau.
Išsigando skandinavų bankų?
Tuo tarpu mūsų šalyje ginti per ekonominį pakilimą būsto paskolas paėmusių žmonių, atrodo, niekas ir nesirengia, o valdžia keliaklupsčiauja milijardus į Lietuvos NT rinką neatsakingai sukišusiems Skandinavijos bankams. Teisinamasi, jog pas mus negrąžinamų būsto kreditų problema dar nėra tokia didelė kaip pas kaimynus latvius, todėl ir patylėti galima.
Būsto paskolų išmokėti nebegalintiems žmonėms pagelbėti galinčio fizinių asmenų bankroto įstatymo projektas partijos “Tvarka ir teisingumas” frakcijos atstovo Valentino Mazuronio Seimui buvo pristatytas dar gegužę. Tačiau viskas baigėsi tuo, kad paties įstatymo svarstymas buvo nukeltas net į 2011-uosius. Ūkio ministro Dainiaus Kreivio tvirtinimu, tais metais šalies ekonomikos būklė galbūt vėl bus pagerėjusi, tuomet neva bus tinkamesnis laikas priimti ir fizinių asmenų bankroto įstatymą.
Komentaras
Valentinas MAZURONIS
Seimo frakcijos “Tvarka ir teisingumas” narys, opozicijos lyderis
Mes pateikėme projektą, kuris iš dalies buvo paremtas ir Ūkio ministerijos įžvalgomis. Įdomiausia, kad po fizinių asmenų bankroto įstatymo projekto pateikimo jam Seime buvo pritarta. Paskui buvo paprašyta Vyriausybės dėl jo pareikšti savo nuomonę. Ir būtent ji priėmė nutarimą kol kas fizinių asmenų bankroto įstatymo neteikti. Mano manymu, tai visiškai neteisingas sprendimas. Manau, kai 2011-aisiais pradės kilti ekonomika, galbūt įstatymo ir nebereikės, nes visi, kas šiandien nėra apsaugoti nuo kreditorių savivalės, bus sukišti į skolų maišą. Ypač tai pasakytina apie būsto paskolų rinką. Aiškiai matau, kad šiandien Vyriausybė žmonių interesus beatodairiškai aukoja dėl Skandinavijos bankų pelno. Ir dar gąsdina, kad jei bus priimtas fizinių asmenų bankroto įstatymas, sugrius bankų struktūra, o kartu ir šalies finansinė sistema.
Vidmantas UŽUSIENIS, “Respublika”
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą