"Nuo veiklos pradžios išnaudodavome tik 25 proc. įrangos pajėgumo, tačiau praėjus pusmečiui pastebėjome įsitvirtinančią naują tradiciją: žmonės, pasirinkę kremavimo paslaugą, nenori atidėti kremavimo net ir vienai dienai, nes vis dažniau šarvoja ne mirusiojo kūną, bet urną su pelenais, kurią iškart po kremacijos vežasi gimtinėn, – sako krematoriumą valdančios bendrovės direktorius Vytenis Labanauskas. – Todėl ir velionį į krematoriumą dažniausiai atlydi tik patys artimiausieji šeimos nariai“.
Krematoriumo vadovas pastebi, jog greta naujų atsisveikinimo su mirusiuoju tradicijų ryškėja ir tendencija rinktis ekologiškas, greičiau suyrančias kapsules kremuotų palaikų pelenams supilti: "Šių kapsulių kaina, kaip ir naudojamų standartinių, įeina į bendrą kremavimo paslaugos kainą, tad iš žmonių nusiteikimo rinktis būtent tokią kapsulę matyti, jog Lietuvos gyventojai tampa aplinkai draugiški įvairiose gyvenimo srityse".
Pasak V. Labanausko, vis dažniau ir palaikai atvežami ekologiškuose karstuose iš nelakuotos, nedažytos medienos.
"Tokį ekologišką pavyzdinį karstą turime ir krematoriume: jį rodome atvykstantiems pas mus į ekskursijas, aiškiname, kad jis trumpiau dega, susidaro mažiau anglies, pats kremavimas būna ekologiškesnis, kai nereikia deginti dažų, lako ar plastmasinių karsto papuošimų", – pasakoja bendrovės direktorius.
V. Labanausko teigimu, krematoriume ne tik skatinama rinktis ekologiškus laidojimo reikmenis, bet ir visa čia veikianti sistema yra aplinkai draugiška. Kremavimo proceso parametrai yra matuojami nepertraukiamai, visą parą, fiksuojami bei kaupiami krematoriumo ir įrangos gamintojos – vokiečių kompanijos IFZW – duomenų bazėse. Kiekvieną ketvirtį sertifikuota nepriklausoma laboratorija atlieka technologines patikras pagal įstatymų numatytą aplinkos monitoringo programą. Tyrimų rezultatai pateikiami Kauno regioninio aplinkos apsaugos departamento Kėdainių aplinkosaugos agentūrai.
"Nuo veiklos pradžios jau atliktos dvi tokios patikros, jų išvados vienareikšmės – deginimo procese išsiskiriančiame ore susidariusių cheminių medžiagų koncentracija yra daug mažesnė nei nustatyta pagal ES ir Lietuvos aplinkosauginius reikalavimus, – sako krematoriumo vadovas. – Šiomis dienomis gauto antrojo tyrimo duomenimis, išsiskiriančio gyvsidabrio koncentracija yra net 20 kartų mažesnė nei nustatytos ribinės normos, anglies monoksido, vadinamų smalkių, – mažesnė 1,7 karto, o kietųjų dalelių beveik neaptinkama“.
Per pirmąjį krematoriumo veiklos pusmetį kremuota 640 mirusiųjų palaikų. Vienas kremavimas ir su juo susijusios paslaugos, tokios kaip dokumentų parengimas, pažymos išdavimas, palaikų iškėlimas iš transporto, kremuotų palaikų pelenų valymas ir kt., kartu su skysčiams ir šviesai nepralaidžia metaline (arba ekologiška) kapsule, kainuoja 1 650 litų (su PVM).
Pirmasis krematoriumas Lietuvoje pradėjo veikti 2011 m. lapkričio 29 d., Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje. Šiuo metu kremacijos vyksta naudojant vieną kremavimo liniją, užtikrinančią 4000 kremavimų per metus, t. y. tenkinančią šiandieninį Lietuvos poreikį. Atsiradus didesnei paslaugos paklausai, pajėgumai bus didinami paleidžiant antrąją liniją, kuriai vieta taip pat paruošta. Krematoriume dirba 6 darbuotojai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą