Krovinių gali sumažėti trečdaliu

Uoste

Susisiekimo ministerijos sekretoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, šiemet Klaipėdos uoste nėra jokios krizės, tačiau ateityje ji prognozuojama ir jai ruošiamasi.

Optimistinė prognozė, kad krova kitais metais Klaipėdos uoste mažės 10-12 proc., pesimistinė - apie 30 proc. 

Mažėja sutarčių

Pasak A. Vaitkaus, uosto veiklos negalima analizuoti vertinant tik šių ir praėjusių metų rezultatus. Būtina ją stebėti 5, o dar geriau - 10 metų. Jo teigimu, per pastaruosius šešerius metus Klaipėdos uosto krovos vidutinis augimas sudarė 7,5 proc. Pernai krovinių srautai didėjo 16 proc., o šiemet užfiksuotas 11 proc. augimas. Tad, pasak A. Vaitkaus, bent jau kol kas jokios krizės nėra.

Anot jo, rytinėje Baltijos jūros pakrantėje Klaipėdos uostas tebėra išskirtinis trąšų krovos lyderis.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko teigimu, uosto kompanijos jau gauna mažiau pasiūlymų krauti krovinius - gamintojai mažina gamybą, nes mažėja perkamumas. Anot jo, šiomis dienomis Klaipėdos uoste yra susikaupę nemažai krovinių, nes savininkams pasidarė sunkiau juos realizuoti.

Pasaulinės tendencijos

Jau pastebima, kad daugelis pasaulio naftos verslovių mažina savo apyvartą. Kad tai neturės jokios įtakos Klaipėdos uosto krovai, pasak A. Vaitkaus, būtų naivu tikėtis.

Pagrindiniai trąšų gamintojai savo gamybos apimtis pradeda mažinti nuo 30 iki 60 proc. Susidaro krovinių sankaupos tiek pačių verslovių teritorijoje, tiek uostuose. Jų realizavimas anksčiau ar vėliau prasidės, tačiau gamybos stabdymas atsilieps ir uostų krovai.

Ro-ro krovinių pastaruoju metu mažėja 5-8 proc. Konteinerių krova iš principo nemažėja, tačiau krenta įkainiai. Pavyzdžiui, 20 pėdų dydžio konteinerio gabenimas nuo Šanchajaus (Kinija) iki Sankt Peterburgo anksčiau kainavo apie 5 tūkst. JAV dolerių, dabar - apie 1,5 tūkst. dolerių. Dėl to kinta ir daugelio produkcijos rūšių kainos, kai kas išvis nebegaminama. Tai taip pat daro įtaką įkainiams ir krovinių gabenimui per uostus.

Parodys pirmas ketvirtis

Kitiems metams ruošiasi ir Uosto direkcija, skaičiuojanti savo išlaidas. Žinia, jos investicijų į uosto infrastruktūrą dydis priklauso nuo gaunamų pajamų. Be to, kasmet ji turi grąžinti apie 27-30 mln. litų paskolų ir palūkanų bankams. Šiemet investicijoms buvo numatyta 240 mln. litų.

Pasak S. Dobilinsko, pirmiausia turės būti tęsiami pradėti investiciniai projektai - baigiami kanalo gilinimo, 144 ir 90-96 krantinių rekonstrukcijos darbai. Vėliau bus svarstoma, kada bus galima pradėti įgyvendinti kitus planuotus investicinius projektus.

Direkcijos vadovo manymu, pirmas kitų metų ketvirtis jau parodys, kokios yra tendencijos, kokia linkme kitais metais eis Klaipėdos uostas. Kovą turėtų paaiškėti, kiek Uosto direkcija galės surinkti pajamų. Uosto kompanijos planuoja mažinti darbuotojų skaičių, atlyginimus. A. Vaitkaus teigimu, mažinimo politikos neišvengs ir Uosto direkcija, nors dideli pokyčiai neplanuojami.

Dalia BIKAUSKAITĖ