Legalioji alkoholinių gėrimų rinka pernai traukėsi dvigubai greičiau – su nerimu laukiama naujų šešėlinės rinkos rodiklių

Tai du kartus spartesnis rinkos kritimas nei 2015-iais, kai visų alkoholinių gėrimų pardavimai mažėjo vidutiniškai 3 procentais. Lyginant su Lietuvoje prieš dešimt metų įsigytu alkoholinių gėrimų kiekiu, šiuo metu rinka yra susitraukusi daugiau nei 30 procentų.

Draudimai pasimatė – ar efektas ilgalaikis?

Vienas ryškiausių alkoholinių gėrimų pardavimo mažėjimų fiksuotas praėjusių metų lapkritį ir gruodį, kai nuo lapkričio 1 d. įsigaliojo prekybinių nuolaidų skelbimo draudimas.

„Ryškiausiai naujojo draudimo poveikis pasijuto lapkričio mėnesį, kuomet didžioji dalis pirkėjų buvo pasimetę ir, nematydami kainų pokyčių, dažnai neapsispręsdavo, ką rinktis. Žinoma, tai galiausiai atsispindėjo kritusiuose pardavimuose. Gruodį situacija pradėjo keistis ir pardavimų rodikliai, lyginant su lapkričiu, kilo. Kol kas sunku prognozuoti, kokios tendencijos klostysis toliau, tačiau tikėtina, kad ilguoju laikotarpiu šio draudimo poveikis bus silpnesnis“, – sako Algirdas Čiburys, „MV Group“, valdančios „Stumbro“, „Alitos“ ir „Anykščių vyno“ gamyklas, rinkodaros direktorius.

Tyrimų bendrovės „AC Nielsen“ duomenimis, lapkritį ir gruodį daugiausia – apie 25 procentais – krito brendžių ir viskių kategorijos. „Akivaizdu, kad draudimas ne visiškai pasiekė svarbiausią auditoriją. Akcijų skelbimo ribojimas labiausiai paveikė ne pigius gėrimus reguliariai vartojančius pirkėjus, o brangių gėrimų, kurie perkami tik tam tikroms progoms, vartotojus“, – pokyčius komentuoja A. Čiburys.

Akcizų surinkimo duomenys rodo, kad pernai lapkričio ir gruodžio mėnesiais visų alkoholinių gėrimų parduota vidutiniškai penktadaliu mažiau nei atitinkamu ankstesnių metų laikotarpiu.

Šventė rinkimus?

Praėjusiais metais Lietuvoje mažiau pirkta visų alkoholinių gėrimų rūšių išskyrus putojančio vyno. Šio gėrimo Lietuvoje įsigyta 13 procentų daugiau nei ankstesniais metais. Didžiausias šio gėrimo pardavimo kilimas fiksuojamas spalio mėnesį, kai šalyje vyko Seimo rinkimai. Ar šis augimas susijęs su rinkiminėmis pergalėmis, pasakyti sudėtinga. Vis tik greičiausiai įtakos pardavimų kilimui galėjo turėti ir specialios tuo metu dar vykdytos prekybos tinklų akcijos.

Mažiausiai pernai kritusi alkoholinių gėrimų kategorija – natūralūs vynai. Jų praėjusiais metais Lietuvoje pirkta 1,6 procento mažiau nei ankstesniais metais. Tendencija pasikeitusi, nes iki tol vynai buvo vienintelė kategorija, kuri pastaruosius kelerius metus nuosekliai augo.

„Vynai yra pati brangiausia gėrimų kategorija. Žmonės, pirkdami vyną, dažnai išsirenka ne vieną, o keletą butelių, kuriuos laiko ateinančioms progoms. Todėl uždraudus kainų nuolaidų skelbimą metų pabaigoje toks atsargų kaupimas laikinai sustojo – pirkėjai buvo sutrikę, trūko aiškumo. Tai ir padarė įtaką nežymiam statistiniam pardavimų nuosmukiui. Vis tik kasmet auga iš užsienio atsisiunčiamo ir kitais būdais atsigabenamo vyno kiekis. Tai patvirtina, kad Lietuvoje jau yra susiformavusi stipri ir nuosekliai auganti žmonių grupė, kurie vyną vertina kaip maisto kultūros dalį, tad esu tikras, kad natūralus kokybiškas vynas turėtų atsitiesti ir ilgainiui rodyti stabilų augimą“, – sako Arūnas Starkus, „Vyno klubo“ vadovas.

Spirituoto vyno turėtų nebelikti

Pernai, kaip ir pastaruosius kelerius metus, labiausiai krito spirituotų vynų pardavimas. Per metus jų parduota 24 procentais mažiau nei ankstesniais metais, kai spirituotų vynų rinka traukėsi dar 20 procentų.

Prognozuojama, kad šiemet gali būti paskutiniai metai, kai pigių spirituotų vynų parduotuvėse dar apskritai bus galima įsigyti. Nuo kovo pradžios, kai įsigalios smarkiai padidinti akcizai, šiai kategorijai gresia išnykimas, nes spirituoti vynai taps nebepaklausūs lyginant su kitomis gėrimų rūšimis – gerokai pigiau bus nusipirkti stipraus alaus plastikinėje taroje. Spirituotam vynui akcizas buvo padidintas daugiausia – atitinkamai dvigubai daugiau nei alui, todėl jis taps praktiškai nekonkurencingas.

Stipriųjų alkoholinių gėrimų praėjusiais metais Lietuvoje pirkta 5 procentais mažiau nei ankstesniais metais. Tyrimų bendrovės „AC Nielsen“ duomenimis, 2016 metais visos stipriųjų gėrimų kategorijos traukėsi, išskyrus romus ir viskius. Didžiausias kritimas buvo likerių kategorijoje – net 13 procentų, brendžių kategorija mažėjo 7,6 procento, o degtinių – beveik 6 procentais.

Alaus rinka praėjusiais metais sumažėjo 6,5 procentais. Tai nuoseklus šios kategorijos mažėjimas, trunkantis jau kelerius metus iš eilės. Vis dėlto absoliučiu kiekiu alaus lietuviai vis dar išgeria daugiausia – vidutiniškai tris kartus daugiau nei visų kitų gėrimų rūšių kartu sudėjus.

Šešėlis – gali, eksportas tikrai augs

Dėl smarkiausiai per nepriklausomos Lietuvos metus padidintų akcizų, kurie įsigalios kovo 1 dieną, šiemet prognozuojamas apie 15 procentų legaliosios alkoholinių gėrimų rinkos kritimas. Atitinkamai su nerimu laukiama šešėlinės rinkos pokyčių – didėjant akcizų tarifams, didėja paskatos šešėlinei veiklai.

Šiuo metu Lietuvoje kas penktas įsigyjamas stipriojo alkoholinio gėrimo butelis yra nelegalus – pagamintas miške, garaže ar skiedžiant techninį spiritą, nemokant jokių mokesčių. Didėjant akcizo daliai galutinėje kainoje, auga motyvacija nusikalstamoms grupuotėms organizuoti nelegalių alkoholinių gėrimų gamybą ir prekybą, nes didėja uždarbio galimybė.

Daugėjant ribojimų vietinėje rinkoje Lietuvos gamintojai vis aktyviau dirba užsienyje. Mūsų šalyje pagamintų alkoholinių gėrimų eksportas – pastaruosius kelerius metus nuosekliai auganti sritis, gerinanti valstybės užsienio prekybos balansą, kuris daugelį metų yra neigiamas. Praėjusiais metais, lyginant su ankstesniaisiais, bendras alkoholinių gėrimų eksportas augo 12 procentų ir šiuo metu jis sudaro vidutiniškai 24 procentus nuo visų alkoholinių gėrimų pardavimų. Stipriųjų gėrimų eksportas augo 5 procentais, šių gėrimų gamintojai užsienyje parduoda vidutiniškai penktadalį visos produkcijos.

„Jau ne vienerius metus stebime nuoseklų eksporto rodiklių augimą. Žvelgiant į ateitį, tikėtina, kad šie rodikliai dar labiau augs. Ir toliau daug dėmesio skiriame artimiausioms rinkoms – Latvijai, Estijai, Lenkijai, į kurias praėjusiais metais eksportavome daugiausia: į Lenkiją – 45 procentų, Latviją – 14 procentų, Estiją – 11 procentų. Taip pat žvalgomės į augančią Azijos rinką ir šiuo metu aktyviai dirbame su potencialiais partneriais Kinijoje, Honkonge“, – sako A. Čiburys.

Užsienio šalyse paklausiausias lietuvių gaminamas stiprusis gėrimas yra degtinė. Iš viso produkcija vežama į daugiau nei 30 užsienio valstybių, tarp kurių – ir tokios valstybės kaip Vokietija, Didžioji Britanija, Suomija, Švedija.