Lėktuvo bilieto kaina: už ką moka keleivis

Lėktuvų bilietų kainų ypatumus keleiviams suprasti nėra lengva. Dažnai skirtingi pardavėjai tuo pačiu išvykimo ir grįžimo laiku tame pačiame lėktuve nustato skirtingą bilieto kainą. Skiriasi ir skirtingų oro bendrovių skrydžių bilieto kaina tuo pačiu maršrutu. Oro bendrovės, parduodamos bilietą, dar tikisi gauti kitų pajamų iš keleivio per kitas paslaugas, todėl kartais bilieto kaina yra žemesnė nei skrydžio vykdymo kaštai. Bilietų pardavėjai parduoda bilietus už tokią kainą, už kokią sugeba parduoti: svarbi paklausa, konkurentai ir t. t. Keleivis nemato ir nežino, kiek daug įvairių struktūrų dirba tam, kad pakiltų jo lėktuvas ir jis pasiektų tikslą. Tad už ką moka keleivis?

Sudedamosios bilieto kainos dalys

Aštri konkurencija oro bendroves skatina nenustatyti fiksuotų bilieto kainų. Viena iš pagrindinių sudedamųjų lėktuvo bilieto kainos dalių – bilieto tarifas. Šį dydį nustato oro vežėjai kaip mokestį už pačią skrydžio paslaugą – įgulos darbą, oro navigacijos (skrydžių valdymo ir pan.) paslaugas, kurą, lėktuvo amortizaciją (nusidėvėjimą) ir pan.

Skrydžio vykdymo kaštai tiesiogiai priklauso nuo skrydžio nuotolio, lėktuvo tipo ir kuro kainos, kuri susijusi su naftos kaina. Aviacinis kuras gali sudaryti ir 50 proc. skrydžio kaštų. Kita svarbi kaštų dalis, kuri gali sudaryti apie 20 proc., – orlaivio nuoma, lizingas ar įsigijimo kaštai ir techninė priežiūra. Svarbus yra orlaivio tipas, jo eksploatavimo amžius ir kita. Oro bendrovėje dirba nemažai darbuotojų, tad jiems išlaikyti keleiviai sumoka apie 8–10 proc. bilieto kainos. Oro uosto mokesčiai sudaro iki 5 proc. skrydžio kaštų – kuo ilgesnis skrydžio nuotolis, tuo oro uosto mokesčių įtaka mažėja. Antžeminio aptarnavimo paslaugos (keleivių registravimo, bagažo registravimo ir pakrovimo, keleivių laipinimo, lėktuvo valymo, elektros tiekimo, trapo nuomos ir kitos paslaugos) gali sudaryti apie 6–8 proc. kaštų. Navigacijos mokesčiai, mokami tų šalių, kurių erdvę orlaivis kerta, oro transporto organizavimo tarnyboms gali sudaryti 10–14 proc., civilinės atsakomybės draudimas – iki 1 proc. skrydžio kaštų. Smulkiąsias išlaidas sudaro nemokami laikraščiai, vanduo ir pagalvėlės, maistas verslo klasės keleiviams, skrydžio dokumentacija, pamesto bagažo paieškos ir jo transportavimo į keleivio namus išlaidos ir t. t. Bilieto kainos dalis priklauso ir pardavėjui – kelionių agentūrai ar kitam tarpininkui. Net ir išvardytos sudedamosios bilieto kainos dalys nėra vieninteliai kriterijai, nuo kurių priklauso, kiek teks mokėti už skrydį. Nemažai lemia dar vienas veiksnys – kelionės klasė. Taip pat keleivis, įsigydamas bilietą, kelionių agentūrai ar pačiam vežėjui gali iš anksto sumokėti mokesčius ir už kitas paslaugas: mažamečio vaiko palydą, bagažo viršsvorį, specialaus maisto užsakymą, nestandartinį bagažą, pagalbą neįgaliam keleiviui ar jo sutikimą ir palydą.

Į bilieto kainą įeina ir keleivio mokestis

Daugelyje šalių į bilieto kainą įskaičiuojamas skrydžio saugos mokestis (arba keleivio mokestis), kurį ketina įvesti ir Lietuva. Numatomas jo dydis – 2 eurai.

Šiuo metu Lietuvoje skrydžių saugos mokesčio nėra, o skrydžių saugos ir saugumo organizavimo ir priežiūros išlaidos skiriamos iš valstybės biudžeto, t. y. jį moka visi mokesčių mokėtojai. Pinigai keliauja į biudžetinę įstaigą Civilinės aviacijos administracija (CAA). Kad naujas saugos mokestis būtų renkamas iš galutinių vartotojų – keleivių, parengta CAA reforma, kurią, jeigu jai bus pritarta Vyriausybėje ir Seime, ketinama įgyvendinti nuo 2016 metų.

Saugos mokestį mokės keleivis

Galutinis saugių aviacijos paslaugų naudos gavėjas yra keleivis. Nors valstybė privalo užtikrinti, kad CAA veiktų ir būtų tinkamai finansuojama, tačiau vien tik finansuojant iš biudžeto priežiūros instituciją išlaiko visi mokesčių mokėtojai, įskaitant ir asmenis, kurie niekada nesinaudoja oro transportu.

Siekiama, kad būtų įteisinta nuostata – keleivis, galutinis vartotojas, besinaudojantis oro transporto paslaugomis, moka aviacijos įmoką. Aviacijos įmokos dydis būtų įskaičiuotas į bilieto kainą ir neturėtų neigiamo poveikio keleivių srautams. Geriausias aviacijos įmokos dydis Lietuvoje turėtų būti 2 eurai. Lėšos, surinktos į CAA valdomą fondą, būtų skirtos konkretiems CAA tikslams bei uždaviniams spręsti ir tik su valstybine aviacijos priežiūra susijusiai CAA veiklai finansuoti. Tai leistų ne tik užtikrinti, bet ir modernizuoti CAA veiklą.

Keleivio mokestis renkamas daugelyje šalių

Analogiškas keleivio mokestis taikomas daugelyje šalių. Pirmoji Europoje tokį mokestį įvedė Jungtinė Karalystė 1994 metais, Prancūzija šį mokestį įvedė 1999 metais. Latvijoje 7 eurų įmokos dydis surenkamas iš išskrendančių keleivių, perkančių bilietą. Jis skiriamas Latvijos civilinės aviacijos agentūrai saugumo paslaugų investicijoms, taip pat krizėms valdyti (gelbėjimo operacijoms) bei aviacijos saugos ir saugumo priežiūros paslaugų teikimui finansuoti.

Vokietijoje keleivio mokestis siekia iki 43 eurų išvykstančiam keleiviui, atsižvelgiant į skrydžio atstumą, Prancūzijoje – nuo 4,31 iki 7,75 euro. Austrijoje keleiviai, vykstantys nedideliu atstumu, moka 7 eurus, o vykstantys tolimaisiais, į kitus žemynus – iki 35 eurų. Keleiviai, išskrendantys iš Jungtinės Karalystės oro uostų, moka skirtingus mokesčius, atsižvelgiant tiek į klasę, kuria skrenda, tiek į skrydžio atstumą.

Panašus mokestis nustatytas ir kai kuriose kitose ES valstybėse – Švedijoje, Danijoje, Austrijoje, Latvijoje, Suomijoje, Italijoje, Kroatijoje. Serbija, Bosnija, kurios nėra ES narės, taip pat nustatė fiksuotus mokesčius kiekvienam išvykstančiam keleiviui.

Aviacijos rinkos profesionalai prognozuoja, kad Lietuvoje įvestas naujas skrydžių saugos mokestis – 2 eurai – nelabai pakeis oro kelionės bilieto kainą.

Pereita prie elektroninio bilieto

Tarptautinės oro bendrovių ir transporto asociacijos politika buvo tokia, kad nuo 2004 iki 2008 metų visos šios asociacijos oro bendrovės (apie 250) turėjo pereiti prie elektroninio bilieto pardavimo sistemos. Taip buvo mažinamos vežėjų patiriamos sąnaudos, pereinama prie paties keleivio registravimosi į skrydžius sistemos. Pirmoji e. bilieto platinimo sistemą pradėjo „United Airlines“ dar 1994 metais. JAV taikomos ir parduodant bilietą surenkamos net tokios vyriausybinės ar valdžios institutų ar oro uostų taikomos rinkliavos: muitinės, transportavimo (išvykimo ir atvykimo), gyvūnų ir augalų sveikatos patikros, imigracijos, keleivio civilinės aviacijos saugumo paslaugos, keleivio infrastruktūros naudotojo ir kiti mokesčiai.

TRUMPAI IŠ ISTORIJOS

Kiek kainavo lėktuvo bilietas prieškario Lietuvoje

Prieškarinėje Lietuvoje 1938 m. pirmųjų nacionalinių avialinijų šešiaviečiais „Percival Q 6“ lėktuvais skrydžių iš Kauno į Palangą bilietai kainavo 38 litus į vieną pusę. Tais laikais tokia suma buvo gana didelė, skrydį galėjo sau leisti tik turtingi verslininkai ir aukštas pareigas einantys valdininkai. Tada dar nebuvo sąvokos „pigių skrydžių oro bendrovės“ ir žmonės už galimybę keliauti greičiau nei kitomis transporto priemonėmis buvo pasiryžę mokėti pasakiškus pinigus.

Bilieto kainos rekordas

Neoficialus reguliaraus skrydžio bilieto kainos rekordas turbūt priklauso seniausiai oro bendrovei KLM. 1924 m. KLM pradėjo bandomuosius skrydžius iš Amsterdamo į Batavą (dabar Indonezijos sostinė Džakarta). Reguliarūs skrydžiai šiuo maršrutu pradėti organizuoti 1929 metais. Šis reisas daugelį metų buvo ilgiausiu pasaulio oro bendrovių tvarkaraščiuose. Keleiviams ir pilotams nuo Amsterdamo iki Batavos reikėjo įveikti 11 000 kilometrų. Kelionė lėktuvu „Fokker F.VII“, galinčiu skraidinti 5–6 žmones, trukdavo dešimt dienų ir keleiviams tekdavo iškęsti 24 nusileidimus, nes tada tiesiog nebuvo orlaivių, galinčių be nusileidimo įveikti tokį atstumą. Dar įdomesnė bilieto kaina. Perskaičiavus mūsų dienų valiutų bilietas kainavo 20 000 eurų. Nesuvokiama suma šių dienų pigių skrydžių mėgėjams.

Vilma Jankienė, žurnalo „Aviacijos pasaulis“ vyr. redaktorė