Lietuvai - palūkanų išbandymas

Palūkanų didėjimą nulėmusiu Europos centrinio banko (ECB) sprendimu nesidžiaugia ir verslas - investuoti reikia žūtbūt, tačiau tai jau reikės daryti kur kas didesniais kaštais, nors ir dabar esą dirbama su minimaliomis pelno maržomis.

Skirtingos kryptys

Praėjusį ketvirtadienį ECB euro zonos palūkanų normą, kuri buvo rekordiškai žema (1 proc.), padidino iki 1,25 proc. Po finansinės krizės ir pasaulinės recesijos 1 proc. lygio palūkanų norma laikėsi beveik dvejus metus.

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, būsto paskolų portfelis siekė 20,4 mlrd. litų, vartojamųjų - beveik 2 mlrd., kitų rūšių - 3,7 mlrd. Apie trys ketvirtadaliai paskolų yra paimta eurais. Taigi reiškia, jog vien jau pirmasis ECB žingsnis (o jų, manoma, bus dar ne vienas) pasiskolinusiems gyventojams per mėnesį papildomai kainuos apie 5,5 mln. litų.

Vidutinis atlyginimas atskaičius mokesčius šalyje didžiausias aukštumas buvo pasiekęs 2008-ųjų antroje pusėje, kai siekė 1 773 litus. 2010-ųjų pradžioje jis besiekė 1 583 litus ir pernai metų pabaigoje sugebėjo pasistiebti tik iki 1 649 litų.

Anot analitikų, jei algos šiemet ir augs, tai jų augimą suvalgys infliacija. O kovą metinė infliacija Lietuvoje siekė 3,8 proc. - per metus pabrango maisto produktai, nealkoholiniai gėrimai, transporto prekės ir paslaugos, padidėjo būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainos. Tad akivaizdu, jog augančios palūkanos taps papildoma našta paskolas turintiems šalies ūkiams.

Jau didėjo

Klaipėdietis Marius, turintis per 20 metų bankui dar grąžinti apie 77 tūkst. eurų (beveik 266 tūkst. litų) būsto paskolą, pasakojo, jog ir be ECB sprendimo paskolų palūkanos kilo jau nuo pernai metų vidurio.

"Turiu pasiėmęs būsto paskolą su kintamomis palūkanomis, kurios peržiūrimos kas tris mėnesius. Bene didžiausios palūkanos buvo 2008-ųjų rudenį, kai jos siekė beveik 5 procentus ir dar 0,7 procento sudarė banko marža. Vėliau jos pradėjo kristi ir žemiausią lygį pasiekė pernai pavasarį, kai kartu su marža bankui reikėjo mokėti tik 1,3 procento. Palūkanų suma per tą laikotarpį buvo sumažėjusi nuo 400 iki 87 eurų", - pavyzdžius dėstė anuiteto būdu su banku atsiskaitantis klaipėdietis.

Pasak jo, palūkanos pradėjo po truputį didėti nuo pernai balandžio ir dabar jau siekia 1,75 proc. su marža. Dabar pokalbininkui tenka mokėti 112 eurų (387 litus) palūkanų. Marius skaičiuoja, kad jei palūkanos šoktels tiek, kiek normą padidino EBC, tai jam po kito palūkanų peržiūrėjimo birželį teks mokėti jau 50 litų daugiau.

"Tai dar nėra labai dideli pinigai, nors alga ir nedidėja, tačiau jau susitaikiau su tuo, kad anksčiau ar vėliau už galimybę su šeima gyventi nuosavame būste vėl reikės plačiau atverti piniginę", - sakė klaipėdietis.

Paveiks ir paskolas litais

Tarpbankinė palūkanų litais norma VILIBOR šiuo metu yra aukštesnė nei taikomų eurams (vakar 3 mėn. VILIBOR siekė 1,5 proc., 6 mėn. - 1,83 proc.). Žemiausias per pastaruosius metus palūkanų litais lygis buvo pasiektas šių metų sausį, kai 3 mėn. VILIBOR siekė 1,3 proc., o šešių mėnesių - 1,69 proc. Pikas buvo pasiektas 2008-ųjų gruodį - atitinkamai 10,01 ir 10,44 proc.

SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos teigimu, litų palūkanų normas lemia daugelis veiksnių, ECB - vienas iš jų, nes litas yra susietas su euru.

"Bet šį sprendimą gali nustelbti litų perteklius rinkoje, kuris numuštų tarpbankines palūkanų normas", - sakė G. Nausėda.

Visgi litais skolintis beveik visada yra brangiau nei eurais, nes, anot Lietuvos bankų asociacijos vadovo Stasio Kropo, prie litams taikomų palūkanų dar yra pridedama vadinamoji rizikos premija.

"Sunku prognozuoti, kaip toliau elgsis ECB, tačiau aišku, kad prasidėjo naujas palūkanų kilimo ciklas. Jis gali baigtis nebent tuo atveju, jei įvyktų kas nors ypatinga. Dabar ECB tikslas yra kainų stabilumas. Per pastaruosius metus ECB palūkanų normas aukščiausiai buvo padidinęs iki 4,5-4,75 procento", - sakė S. Kropas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandr Izgorodin sako, jog tiek užsienio partneriai, tiek užsienio analitikai vieningai sutaria, kad palūkanų didinimas jau bus tendencija, nors ECB apie tai viešai dar nepareiškė.

"Manoma, kad palūkanos bus didinamos kas ketvirtį, kol pasieks 2-2,5 procento lygį", - sako A. Izgorodin.

Verslui - ne pyragai

"Aišku, didesnės palūkanos mažina verslo projektų atsiperkamumą, tačiau toks pakėlimas dar nedaro esminės įtakos", - sako S. Kropas.

Tuo metu G. Nausėda aiškiai įvardina, kad šis sprendimas Lietuvos ekonomikai tikrai nėra teigiamas ženklas.

"Tai apsunkins ir visos Europos ekonomikos atsigavimą. Todėl toks ECB veiksmas yra vertinamas nevienareikšmiškai ir netrūksta jo kritikų. Pagrindinis ECB tikslas - siekti kainų stabilumo, tačiau tokiu žingsniu tikrai nepaveiksi maisto kainų didėjimo, nes tai lemia pasaulinės tendencijos. Tas pat ir su nafta - jos kaina didėja dėl paklausos ir pasiūlos santykio neatitikimo. Pasiūla mažėja dėl situacijos Artimuosiuose Rytuose, Libijoje, o paklausos didėjimą augina ekonomikos atsigavimas. Būčiau labai atsargus ir dėl to, ar didėjančios palūkanos gali pristabdyti kainų augimą Lietuvoje", - sakė G. Nausėda.

Analogiškai kalba ir A. Izgorodin. Anot jo, LPK mano, kad ECB sprendimas yra per ankstyvas.

"Taip, infliacija Europoje įsibėgėja, ji siekia 2,6 procento ir viršija pageidaujamą 2 procentų ribą, tačiau tai yra ne paklausos, o kaštų infliacija - kainos didėja ne dėl atsigaunančio vartojimo, o dėl didėjančių žaliavų kainų. Tas pats ir Lietuvoje - metinė infliacija siekia 3,8 procento. Ji didelė, nes brangsta žaliavos. ECB norimo efekto nepasieks", - sako pokalbininkas.

Anot jo, visa tai reiškia, kad įmonės turi pradėti ruoštis brangesniam skolinimuisi.

"Skolinimosi palūkanų augimas nesustabdys. Jau ir dabar šalia pramonės pradeda skolintis ir transporto, ir paslaugų sektorius. Skolintis ir investuoti būtina, nes atsigauna užsienio rinkos - atsigavimas nedidelis, bet Lietuvai to užtenka. Tačiau skolintis jau teks brangiau, o tai blogins įmonių finansinę padėtį. Ypač pramonės įmonės dėl didėjančių energetinių žaliavų kainų, didžiulės konkurencijos užsienyje ir menkos vidaus rinkos paklausos dabar ir taip dirba su labai mažomis pelno maržomis", - sakė LPK analitikas.

"Žmonės išmoko skaičiuoti"

Odeta BLOŽIENĖ, "Swedbank" Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė
Didžioji dalis kintamų paskolų palūkanų normų yra peržiūrima kas pusę metų. Tad žmonės tai pajaus kur kas vėliau. Tuo labiau kad dabar bus vasara, kai mažesni mokesčiai ir galima pasitaupyti. O ir šis didėjimas nebus labai žymus. Be to, įmokos vis tiek bus kur kas mažesnės nei tos, kurios buvo mokamos paskolų ėmimo piko metu - 2006-2008 metais.
Kitas dalykas - žmonės per pastaruosius metus jau išmoko taupyti, skaičiuoti. Net jei ir bus tolimesnis palūkanų augimas, jis bus nuosaikus, skirtingai nei buvo nutikę su litų palūkanų normomis, kai jos didėjo staigiai ir procentais, o ne dešimtosiomis jų dalimis. Bet ir per šį laikotarpį nebuvo jokio masinio skolininkų skaičiaus augimo ar didžiulio blogų paskolų skaičiaus šuolio, nes žmonės susispaudė, peržiūrėjo išlaidas, pradėjo taupyti.

Jei algos augant ekonomikai pradės kilti, tai tas augimas padengs palūkanų pokyčius ir sumoje rezultatas gausis 0:0. Tačiau gali būti ir taip, kad palūkanos augs kur kas daugiau nei algos. Tad žmonės jau turi pradėti skaičiuoti, nes vis dar pasitaiko atvejų, kai užmirštama, jog paskola paimta su kintamomis palūkanomis ir jos gali padidėti.

Skolininkai - optimistai

Lietuvos banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, paskolas būstui įsigyti yra paėmę 11,3 proc. šalies namų ūkių. Kaip svarbiausią skolinimosi priežastį didžioji dauguma respondentų nurodė nuosavo būsto poreikį. Tarp pasiskolinusiųjų 2010-2011 m. palankios skolinimosi sąlygos ir optimistinės perspektyvos dėl didėsiančių pajamų buvo svarbesnės skolinimosi priežastys.

"Toks vertinimas rodo, kad namų ūkiai, prasidėjus ekonomikos atsigavimui, palankiau vertina savo pajamų kilimo ateityje perspektyvas ir bankų skolinimo sąlygas. Tai turėtų skatinti namų ūkių skolinimąsi ir palengvinti paskolos naštą namų ūkiams", - Lietuvos banko pranešime cituojama Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriaus ekonomistė Kristina Grigaitė.

2010 m. vidutinis paskolų būstui įsigyti terminas buvo 23 metai, o paskolos būstui įsigyti dydis sudarė beveik 154 000 litų. Didesnė dalis namų ūkių buvo linkę skolintis eurais, palūkanų normas fiksuodami trumpesniam negu 1 metų laikotarpiui ir rinkdamiesi anuitetinį periodinės įmokos skaičiavimo būdą.

Vidutinė namų ūkių pajamų dalis, skirta paskolos būstui įsigyti grąžinimui, sudarė 26 proc. namų ūkių disponuojamųjų pajamų ir, palyginti su 2009 m. duomenimis, truputį sumažėjo. Palyginti su praėjusiais metais, 3 procentiniais punktais sumažėjo namų ūkių, teigiančių, kad paskola būstui įsigyti yra labai didelė našta.

Per pastaruosius 12 mėnesių beveik 33 proc. respondentų teigė nors kartą vėlavę sumokėti paskolų įmokas ar mokesčius. Dažniausiai namų ūkiai vėlavo atsiskaityti už komunalinius ar kitus mokesčius. Paskolos būstui įsigyti įmokas ar mokėjimus už kitus finansinius įsipareigojimus namų ūkiai laikė svarbiais ir stengėsi jų neuždelsti. Palyginti su praėjusių metų apklausos rezultatais, vėlavusių sumokėti paskolų įmokas ar mokesčius namų ūkių skaičius sumažėjo.

2010 m. apie 22 proc. (beveik tiek pat, kiek pernai) dalyvavusių apklausoje namų ūkių pakeitė paskolos būstui įsigyti mokėjimo sąlygas. Paskolos sąlygas keitė 9 proc. punktais daugiau respondentų negu pernai žadėjo tai padaryti. Dažniausiai namų ūkiams buvo atidedamas paskolos dalies mokėjimas, keičiamas paskolos grąžinimo laikotarpis, paskolos palūkanų normos fiksavimo laikotarpis ir bankų taikoma marža.

Šiemet apie 17 proc. namų ūkių ketina kreiptis į bankus dėl paskolos būstui įsigyti mokėjimo sąlygų pakeitimo, o 2010 m. tokių namų ūkių buvo 4 procentiniais punktais mažiau.