Nors ir gavęs Europos Sąjungos (ES) veterinarijos numerius, suteikiančius teisę gaminius eksportuoti į ES šalis, įmonės "Rovisa" savininkas Romanas Irtmonas mano, kad įsitvirtinti Europos rinkose gali būti sunku.
"Nei kokybe, nei gamyba mes niekuo nenusileidžiame panašioms įmonėms, veikiančioms ES šalyse. Tačiau jos turi vieną pranašumą - žemesnę produkcijos kainą. Mes tai pasiekti ir kaip lygiaverčiai partneriai konkuruoti Europoje galėtume tik tada, kai valstybė galės dotuoti gyvulių augintojus,"- "Vakarų ekspresui" sakė R. Irtmonas.
Veterinarijos numerį, suteikiantį teisę gaminius eksportuoti į ES šalis, "Rovisai" Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba suteikė rugpjūčio 29 d.
Turėdama tokius dokumentus įmonė gali eksportuoti savo gaminamą produkciją į ES valstybių rinkas. "Rovisa" galės eksportuoti gyvulių skerdieną, išpjaustytą mėsą bei jos produktus.
Reikia mažinti kainą
Panašios nuomonės ir mėsos perdirbimo įmonės "Skinija", taip pat turinčios veterinarijos numerį, suteikiantį teisę gaminius eksportuoti į ES šalis, atstovai. Jų teigimu, lietuviai su savo produkcija nė vieno Europos pirkėjo nenustebins. Juos reikia patraukti žema kaina. O kol kas visų mūsų šalies mėsos perdirbimo įmonių produkcija yra brangesnė nei ES šalių gamyklose pagaminta.
Kita Klaipėdos apskrityje veikianti įmonė "Vilkė", veterinarijos numerį turi nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio, tačiau į Europos šalis neišvežė nė vienos tonos mėsos gaminių.
Į ES šalių rinkas "Vilkė" neskuba veržtis ir dėl to, kad kol kas neturi didelių užsakymų. Jei reikėtų per mėnesį pagaminti ir atvežti 2-3 tonas vytinto kumpio tokio nedidelio produkcijos kiekio transportavimo kaštai taptų labai dideli, o pačios prekės kaina tapų nekonkurentabili. Daug naudingiau būtų eksportuoti 15-20 tonų mėsos gaminių.
Rinkos Rytuose ir Vakaruose
Pasak "Rovisos" savininko Romano Irtmono, šią savaitę vyksta derybos su viena Prancūzijos įmone, kuri norėtų importuoti jautienos skerdieną. Kada bus išgabenta pirmoji siunta, ir koks jos jos kiekis pasieks Prancūziją R. Irtmonas, kol nesibaigė derybos, negalėjo pasakyti.
Taip pat svarstoma galimybė pakeisti kai kurių šalto rūkymo dešrų receptūras, kad būtų galima jas eksportuoti į Vokietijos uostamiestį Hamburgą.
Kita rinka, į kurią būtų naudinga veržtis Lietuvos mėsininkams, - Rusija. R. Irtmonas "Vakarų ekspresui" sakė, kad rugsėjo pabaigoje dalyvaus specializuotoje parodoje Maskvoje, kurioje tikis rasti patikimų pirkėjų savo produkcijai.
Investavo milijonus
R. Irtmono firma "Rovisa" pastatė visiškai naują 4000 kv. m ploto mėsos perdirbimo gamybinį kompleksą. Savininko teigimu, jei jam tektų vėl viską pradėti iš naujo, geriau sugalvoti nepavyktų ir modernesnės įmonės pastatyti tikrai nepavyktų.
Jį pastatyti ir įrengti savininkui kainavo per 10 mln. litų. Vien skerdimo ir skerdienos apdorojimo firmos "Renner" įranga kainavo apie 2 mln. Vokietijos markių (3,7 mln. Lt). Statyboms ir įrangai buvo panaudoti iš banko paimti kreditai, taip pat apie 5 mln. litų gauta SAPARD paramos lėšų. Naujajame komplekse veikia modernios technologinės linijos, gyvulių skerdykla, taip pat pastatyti valymo įrenginiai. Skerdykloje per vieną minutę galima paskersti kiaulę, o per valandą - 14-20 raguočių.
Tačiau kol kas naujasis mėsos kombinatas išnaudoja tik pusę savo pajėgumų. Kol kas per valandą skerdykloje paskerdžiama 40 kiaulių (200-300 per dieną) bei 12 raguočių per valandą (30-60 per dieną). Gamykloje galima pagaminti ir į prekybos taškus išgabenti po 40 tonų produkcijos per dieną, tačiau daugiausiai yra išgabenta 15 tonų.
Taip tęsis tol, kol produkcija bus gaminama tik vidaus rinkai.
Šiemet per aštuonis mėnesius "Rovisa" pardavė 16 mln. tonų vertės produkcijos. Tai dukart daugiau nei per visus 2001 metus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą